11 C
Alytus
2020 / 10 / 28

Valdžia kitais metais liks dosni augančios skolos sąskaita

Ar jau skaitėte?

Alytaus rajone pramogas siūlantys verslininkai įtariami mokesčių slėpimu

Įtariama, kad Alytaus rajone veikiančio pramogų parko „Tarzanija“ vadovai galėjo nuslėpti ne mažiau kaip 26 000 eurų gautų pajamų iš veiklos ir juos pasisavinti. Ši...

Gydytoja akušerė ginekologė: ką reikėtų žinoti apie žmogaus papilomos virusą

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga. Šios infekcijos sukėlėjas išlieka klinikiniais simptomais nepasireiškiančioje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali...

Kūdikio nužudymu kaltintas tėvas nuteistas už neatsargų gyvybės atėmimą

Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltu tėvą, kuris, būdamas neblaivus, dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo 1,5 mėn. sūnui. Teismas skyrė vyrui 2 metų laisvės atėmimo...

Svarbiausi dalykai apie veido kaukes

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos...

Nuotrauka Bruno (Germany) iš Pixabay.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės, „Sodros“ ir Privalomo sveikatos draudimo fondų 2021 metų biudžetų projektus, kurie dabar keliaus į Seimą. Pagal patvirtintus projektus, konsoliduotas valdžios sektoriaus balansas kitąmet būtų neigiamas ir deficitas siektų 2,5 mlrd. eurų, arba 5 proc. prognozuojamo šalies BVP. Toks deficito dydis nebenustebino, nes apie panašų deficito dydį pastarosiomis savaitėmis buvo užsiminę keletas valdžios atstovų. Pateiktas biudžetas yra akivaizdžiai skatinantis ekonomiką 2021 metais padidėsiančios skolos sąskaita. Beje Finansų ministerija prognozuoja, kad biudžeto deficitas šiais besibaigiančiais 2020 metais sieks net 8,8 proc. BVP. Tai yra didesnis deficitas negu mūsų prognozuojamas 6,8 proc. BVP deficitas šiemet.

 

Kitų metų prognozuojamas 5 proc. BVP deficitas yra gana didelis, palyginus su tuo, kokius biudžetus yra patvirtinusios kitų euro zonos valstybių vyriausybės. Pavyzdžiui, Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja, kad euro zonos valstybių biudžeto deficitas kitais metais bus 5 proc. BVP, arba toks pat, kaip ir planuojama Lietuvoje. Tačiau Lietuvos ekonomika šiemet smuks mažiausiai euro zonoje ir bene greičiausiai sugrįš į lygį, buvusį prieš pandemiją, todėl pakankamai keista matyti tokį pat, kaip ir daugelyje kitų valstybių, biudžeto deficitą. Beje, Latvijoje kitąmet planuojamas 3,9 proc., Estijoje – 6,9 proc. BVP biudžeto deficitas, tad mes atsidurtume per vidurį pagal būsimą deficitą, nors bent pirmąją krizės bangą išgyvenome gerokai lengviau.

Biudžeto projektui įtaką daro ir tai, kad jau nebe šis Seimas tvirtins kitų metų biudžetą

Didelių netikėtumų gyventojams ir verslui šis biudžeto projektas neturėjo pateikti. Mokesčių kitąmet keisti neplanuojama, o išmokos gyventojams, kaip ir tikėtasi, augs lėčiau. Viena vertus, gerai, kad šįkart pateikiant biudžeto projektą neatsirado staigmenų ir galima kalbėti apie mokesčių sistemos stabilumą. Suprantama, kad besibaigiant kadencijai ir vyraujant nežinomybei dėl pandemijos, Vyriausybė nenori erzinti nei gyventojų, nei verslo ir palieka naujų pokyčių iniciatyvą būsimai Vyriausybei.

Jau anksčiau buvo pranešta, kad Vyriausybei bus siūloma kitąmet vidutinę senatvės pensiją didinti 7,2 proc. – šis didinimas procentaliai būtų mažesnis negu pensija didėjo šiemet. Vaiko pinigai 2021 metais turėtų augti 10 eurų – iki 70 eurų. Gerokai lėčiau didės valdžios sektoriaus išlaidų atlyginimams krepšelis – panašu, kad jis kitąmet didės maždaug 2 procentais ir tai nėra gera žinia viešajame sektoriuje dirbantiems asmenims.

Vyriausybė priėmė gerą sprendimą patvirtinti 642 eurų minimalios mėnesio algos dydį kitąmet (5,8 proc. augimas, palyginti su šių metų minimalia mėnesio alga), bet paliko galimybę jį peržiūrėti gruodį, kai Finansų ministerija pateiks atnaujintą vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais prognozę. Manome, kad šios prognozės sumažinimo tikimybė pagal dabartinę ekonomikos situaciją nėra didelė.

Kitų metų biudžeto išlaidas labai išpūs šiais metais inicijuotas Ateities ekonomikos DNR planas, kurio didžioji išlaidų dalis bus patirta kitąmet – planui įgyvendinti bus išleista 1,6 mlrd. eurų, o didžioji dalis finansavimo lėšų turėtų ateiti iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Tiesiogiai iš valstybės biudžeto reikės daugiau negu 200 mln. eurų. Šis Ateities ekonomikos DNR planas teoriškai atrodo kaip gera investicinė priemonė ir dabar išleisti pinigai galėtų kurti pridėtinę vertę ateityje. Deja, bet pastaruoju metu labai daug ženklų, kad labai skubama išleisti pinigus, nebesigilinant į šių investicijų atsiperkamumą.

Kitų metų biudžetas žada neblogus metus statybų sektoriui – valstybės investicijų programa kitais metais bus 250 mln. eurų didesnė negu šiemet, o daugiausiai padidės investicijos transporto ir švietimo sektoriuose. Investicijų programa didės dėl didesnio finansavimo iš ES struktūrinės paramos priemonių.

Biudžeto pajamų planas atrodo įgyvendinimas

Pirmiausiai reikia pabrėžti, kad Finansų ministerija planuoja, jog nominalus BVP 2021 m. augs 5,2 proc. (panašiai, kaip tikisi SEB bankas), todėl normalu tikėtis, kad nemažinant mokesčių, biudžeto pajamos augtų panašiu dydžiu. Pagal pateiktų biudžetų projektus, konsoliduotos biudžetų pajamos iš mokesčių didės 3,5 proc., o toks augimas neatrodo pernelyg optimistiniu.

Valstybė kitąmet tikisi gauti 4,1 mlrd. eurų pridėtinės vertės mokesčio, kai šiemet jo planuojama gauti 3,5 mlrd. eurų. Augimas atrodo didelis, bet reikia atsižvelgti, kad pagrindinė priežastis, kodėl šiemet PVM surinkimas atsilieka nuo plano, visgi yra galimybė pasinaudoti mokesčių nepriemokos priemone (tikėtina, kad šių metų pabaigoje PVM nepriemoka dėl COVID-19 metų pabaigoje bus ne mažesnė negu 500 mln. eurų).

Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio kitąmet, planuojama, sieks 3,5 mlrd. eurų ir bus vos 1,4 proc. didesnės negu numatoma gauti šiemet. Tai atrodo netgi konservatyviai, ypač, jeigu vidutinė alga kitąmet šalyje augs sparčiau negu 3,3 proc., kaip dabar tikisi Finansų ministerija.

Kiek neramina tai, kad kitąmet planuojama gauti vos 103 mln. eurų dividendų pajamų į valstybės biudžetą, kai šiemet planuojama gauti 218 mln. eurų dividendų. Atsižvelgus į tai, kad valstybės įmonės gali nesunkiai ir labai pigiai pasiskolinti investicijoms, toks atleidimas nuo dividendų kitąmet kelia nemažai klausimų.

Kitąmet ekonomiką pasieks daugiau negu šiais metais ES pinigų – iš 2014-2020 metų bei 2021-2027 metų ES struktūrinės paramos bei žemės ūkio finansavimo priemonių Lietuva gaus beveik 2,3 mlrd. eurų, kai šiems metams buvo prognozuotos 2 mlrd. eurų pajamos.

Būsima Vyriausybė ir Seimas vargu ar nuspręs sumažinti išlaidas, kurios yra dabar pateiktos biudžetų projektuose, todėl maža tikimybė, kad bus siekiama mažesnio biudžeto deficito kitąmet. Tą patį galima pasakyti ir apie mokestinius pokyčius – nauja Vyriausybė ir Seimas drąsesnių sprendimų, matyt imsis tik kitąmet, o šiemet bus linkę išlaikyti status quo padėtį.

Tadas Povilauskas
SEB banko ekonomistas

Alytaus rajone pramogas siūlantys verslininkai įtariami mokesčių slėpimu

Įtariama, kad Alytaus rajone veikiančio pramogų parko „Tarzanija“ vadovai galėjo nuslėpti ne mažiau kaip 26 000 eurų gautų pajamų iš veiklos ir juos pasisavinti. Ši savaitė Alytaus rajone veikiančioms apgyvendinimo, maitinimo bei pramogų paslaugas teikiančioms...

Gydytoja akušerė ginekologė: ką reikėtų žinoti apie žmogaus papilomos virusą

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga. Šios infekcijos sukėlėjas išlieka klinikiniais simptomais nepasireiškiančioje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių...

Kūdikio nužudymu kaltintas tėvas nuteistas už neatsargų gyvybės atėmimą

Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltu tėvą, kuris, būdamas neblaivus, dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo 1,5 mėn. sūnui. Teismas skyrė vyrui 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Nukentėjusiajai kūdikio motinai priteistas 10 000...

Svarbiausi dalykai apie veido kaukes

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių, kuri sumažina infekcijos plitimą visuomenėje, nes sumažina...

Rytinė veido priežiūros rutina. Ką pamiršta daugelis moterų?

„Rytas ir mankšta – neatskiriami dalykai. Tačiau nors ir žinau, kaip svarbu po miego išjudinti visus raumenis, ryte veidą pabudinti dažniausiai pamirštu“, – pasakoja šokėja Eglė Straleckaitė. „Mary Kay“ naujos natūralios linijos „Naturally“ pristatymo...

Lietuviška tradicija – lankyti sergančius artimuosius su maisto krepšiais – nenyksta ir pandemijos metu

Covid-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniausiai sergantiems ligoninėje neša vaisius, gaiviuosius gėrimus, pieno...

Vietoj laimikio – ant bangų besisupanti tuščia valtis

Šiandien jau penkta dieną ugniagesiai gelbėtojai Elektrėnų savivaldybėje esančiame Skynimų ežere ieško galimai nuskendusio žvejo. Gelbėtojai sonaru išžvalgė beveik visą ežerą, apieškojo ir pakrantę, tačiau vyro aptikti nepavyksta. Ugniagesiai rado tik ant vandens besisupančią...

Spalio 26-oji – nukentėjo viešojo transporto keleivės, dviračiu per pėsčiųjų perėją važiavęs neblaivus vyras

Spalio 26 dieną, pirmadienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 51 eismo įvykį. 8-iuose iš jų sužeisti 8 žmonės, tarp kurių 3 keleiviai (viešuoju transportu važiavusios 2 garbaus amžiaus moterys), 2 pėstieji (1 – pėsčiųjų...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to,...

3 patarimai, kaip į kasdieną įkomponuoti ekologiško gyvenimo principus

Jau ne vienerius metus ekologiški produktai ir jų vartojimas sulaukia vis daugiau žmonių dėmesio. Dažnas mūsų negailime laiko išanalizuoti produktų etiketes, tikėdamiesi, kad prekė bus švarios sudėties ir gaminama laikantis aplinką tausojančių principų. Pasak...

Mes tikimės kaimynų pagalbos bėdoje, bet patys su jais – tik pasisveikiname

Tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties Baltijos šalių gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Vos keli...

Vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24:00 val. vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų,...

Vienišais jaučiasi vis daugiau žmonių

„Kai pasidalini džiaugsmu, džiaugsmas padvigubėja. O kai pasidalini skausmu, tai skausmas perpus sumažėja“, – sakydavo ilgametė „Sidabrinės linijos“ pašnekovė Teodora iš Vilniaus. Jos filosofija ir toliau lydi „Sidabrinę liniją“, kuri prekybos centro „Rimi“ pagalba...

Savaitgalis – transporto priemonių susidūrimai, nuvažiavimai nuo kelio, nukentėjo ir dviračių vairuotojai, ir pėstieji

Spalio 23–25 dienomis, penktadienį–sekmadienį, pirminiais duomenimis, įvyko 27 eismo įvykiai. Sužeisti 33 žmonės, tarp jų – 2 nepilnamečiai. Daugiausia sužeista keleivių (36,4 proc.) ir vairuotojų (30,3 proc.). Viename įvykyje (Kaune) sužeisti 3 žmonės, po...