Nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekų rūšiavimas taps privalomas visoje Lietuvoje. Šiuo metu ES per metus susidaro net 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, iš kurių vos 22 proc. perdirbama ar pakartotinai panaudojama, o likusi dalis šalinama sąvartynuose arba sudeginama.
Aplinkos ministerija (AM) siekia šį rodiklį pagerinti, skatindama gyventojus rinktis daugkartinius gaminius ir aktyviau naudoti daiktus pakartotinai. Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) taip pat įtraukė tekstilės atliekų tvarkymą į žiedinės ekonomikos priemonių paketą, siekiant mažinti atliekų kiekį ir plėsti perdirbimo galimybes.
Tekstilės atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje – dar tik plečiama
Lietuvoje tekstilės atliekų surinkimo sistema pradėta diegti 2020 m. ir palaipsniui plečiama. Šiuo metu atskirai surenkamų tekstilės atliekų kiekis jau padvigubėjo, tačiau specialistų teigimu, turimos infrastruktūros vis dar nepakanka.
„Lietuvoje tekstilės atliekas perdirba vos kelios įmonės, o naujų gaminių kūrimui jas naudoja daugiausia kūrybinės dirbtuvės, darželiai ar mokyklos“, – sako Atliekų politikos grupės specialistė Eglė Ginčienė.
ES skiria 10 mln. eurų tekstilės atliekų tvarkymo plėtrai
Pagal Lietuvos Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą, nuo 2025 m. didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik tekstilės atliekų rūšiavimui, bet ir perdirbimo technologijų plėtrai. ES fondai iki 2029 m. skirs 10 mln. eurų tekstilės atliekų mažinimo ir perdirbimo iniciatyvoms, taip pat bus skatinamas tekstilės nuomos ir taisymo verslas.
Jeigu namuose ar versle kaupiasi dideli tekstilės ar kitos atliekos, vienas iš patogiausių sprendimų – konteinerių nuoma. Tai leidžia greitai ir efektyviai surinkti bei išvežti atliekas. Daugiau informacijos galite rasti čia: konteinerių nuoma.
Tekstilės perdirbimo iššūkiai: ne visos atliekos tinka perdirbimui
Tekstilės nuoma užsiimanti įmonė „Lindström“ teigia, kad jau daugelį metų dirba pagal žiedinės ekonomikos principus. Įmonė siekia iki 2025 m. perdirbti 100 proc. tekstilės atliekų ir užtikrinti, kad 30 proc. jų gaminių sudėties būtų perdirbti arba biologiškai skaidūs pluoštai.
Tačiau perdirbimo procesas susiduria su kliūtimis. Pavyzdžiui, kilimėliai, pagaminti iš gumos ir poliesterio, yra sunkiai perdirbami dėl sudėtingo medžiagų atskyrimo. Specialistai pabrėžia, kad būtina tobulinti perdirbimo technologijas ir optimizuoti tekstilės gaminių priežiūros procesus.
Dalis vartotojų netausoja tekstilės gaminių
Nors žiedinė ekonomika populiarėja, kai kurie vartotojai vis dar nesirūpina tekstilės gaminių ilgaamžiškumu. Pasak „Lindström“ atstovų, neatsargus naudojimas lemia papildomas išlaidas ir poreikį dažniau atnaujinti tekstilę.
„Yra pramonės šakų, kuriose drabužiai neišvengiamai susidėvi greičiau, todėl tam tikromis sąlygomis leidžiamas netausojimas. Tačiau didžioji dalis tekstilės gaminių yra taisomi ir pakartotinai naudojami – taip sutaupoma apie 73,8 proc. nuomojamų darbo drabužių“, – aiškina įmonės atstovai.
Žiedinės ekonomikos tikslai ir iššūkiai Lietuvoje
EIMIN siekia, kad Lietuva pasiektų žiediškumo indeksą, kuris būtų ne mažesnis nei ES vidurkis – šiuo metu Lietuvos indeksas siekia 4 proc., o ES vidurkis – 11,7 proc.
Šią savaitę startavo projektas „Milijardas verslui“, kuriuo skatinama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, mažaatliekę gamybą ir žiedinės ekonomikos principus. Projektas taip pat rems skaitmeninių technologijų diegimą ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą.
Tekstilės nuoma – vis svarbesnis žiedinės ekonomikos elementas
Žiedinės ekonomikos modelis apima esamų medžiagų ir produktų dalijimąsi, nuomą, pakartotinį naudojimą bei perdirbimą. Pasak EIMIN, tekstilės nuomos verslas tampa vienu iš svarbiausių žiedinės ekonomikos elementų, prisidedančiu prie aplinkos tausojimo ir atliekų mažinimo.
Šios iniciatyvos svarbios ne tik siekiant sumažinti atliekų kiekius, bet ir užtikrinant ilgalaikį gaminių gyvavimo ciklą bei tvarų vartojimą.
