2020 m. Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, daugumos suaugusių lietuvių mityba yra nesubalansuota ir netinkama, o antsvorį ir nutukimą šalyje turi virš 50 proc. žmonių. Pagrindinis būdas to išvengti – mitybos įpročių pokyčiai ir dieta. Tačiau išgirdus apie pastarąsias vis dar dažnai atsigręžiama į ketogenines dietas ar protarpinį badavimą. Specialistai tuo tarpu grūmoja pirštu ir ragina gerai apgalvoti tokius pasirinkimus, mat jie tinka ne visiems.
Svarbu laikytis taisyklių
Prieš kone dešimtmetį itin daug susidomėjimo sulaukęs protarpinis badavimas ir ketogeninė mityba, pasak vaistininkės, kūno rengybos sportininkės Jūratės Vaičiūnienės, pastaruoju metu nebėra tokie populiarūs mitybos būdai.
Jos teigimu, ketogeninė mityba buvo sukurta tam tikriems neurologinių sutrikimų turintiems ar onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, todėl taip valgyti sveikam žmogui nerekomenduojama.
„Neretai laikantis ketogeninės dietos suvartojama per mažai skaidulų, kurios svarbios sklandžiam žarnyno darbui, atsiranda nuovargis, gali pasireikšti vitaminų ir mineralų trūkumas, o ją nutraukus – staigiai „šoktelti“ svoris“, – aiškina kūno rengybos sportininkė.
Su protarpiniu badavimu situacija labai panaši – J. Vaičiūnienė pažymi, kad dėl jo privalumų ir trūkumų mokslininkai nuolat diskutuoja. Tačiau valgymo režimas, kai tam tikrą paros laiką nevalgoma ir vartojami tik kalorijų neturintys gėrimai, turi didžiulį privalumą – autofagiją. Dėl kalorijų deficito organizmas tarsi apsivalo, tokiu būdu sunaikindamas senas ląsteles ir netinkamus jų baltymus.
„Protarpinis badavimas naudingas tuo atveju, jei nesusitvarkoma su mityba ir dažnai persivalgoma, nes žmogus būna priverstas pagalvoti, kada ir ką valgys“ – akcentuoja specialistė.
Visgi kartais protarpinio badavimo šalininkai stipriai viršija kalorijų kiekį per valgymo valandas, mat žino, kad vėliau reikės susilaikyti nuo maisto. Tokį valgymo ritmą J. Vaičiūnienė vadina nenešančiu jokios naudos.
Supraskite organizmo poreikį
„Dieta yra vartojamo maisto visuma“, – primena vaistininkė Laura Mockutė. Anot jos, bet kokia mityba naudinga, kai iš jos žmogus pasisavina visas reikalingas medžiagas, o pagrindinis mitybos tikslas – su maistu gauti baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų.
Vaistininkės teigimu, „agresyvios“ dietos, kurios stipriai apriboja maisto kiekį arba susiaurina produktų racioną, kuris neužtikrina reikalingų medžiagų pasisavinimo, kelia stresą organizmui. Tai gali iššaukti sveikatos problemų.
„Dėl vitaminų trūkumo, išsekimo ir hormonų sutrikimų gali sumažėti širdies raumens masė, nukristi kraujo spaudimas, sutrikti skydliaukės veikla. Imuninė sistema ima silpti, blogėja maistinių medžiagų įsisavinimas, todėl organizmas tampa neatsparus įvairioms infekcijoms“, – pasakoja specialistė.
Rinktis dietą reikėtų atsakingai. L. Mockutė skatina atsisakyti organizmui nereikalingų medžiagų ir į mitybą įtraukti tik teisingus ir sveikus produktus, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą.
Remiantis 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų BENU vaistinės iniciatyva atliktu unikaliu tyrimu, didžioji dauguma gyventojų vaisių ir daržovių kasdien valgo mažiau nei rekomenduojama sveikos mitybos rekomendacijose – 1-2 porcijas (60 proc. moterų ir 75 proc. vyrų). Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog moterys dažniau nei vyrai pasmaližiauja saldumynais, tačiau pastarieji dažniau renkasi greitą maistą, pusfabrikačius ir užkandžius.
„Svarbiausia įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir pajausti, kokie produktai suteikia energijos arba slopina. Pagal savijautą atsirinkti mitybos principai padės palaikyti tinkamą hormonų veiklos funkcionavimą“, – sako vaistininkė.
Tinkama dieta, anot L. Mockutės, turėtų tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaikiu užsiėmimu, nes tik nuolatinis sveikos mitybos principų laikymasis gali atnešti efektyvių rezultatų.
Žvilgsnis į save ateityje
„Apskritai dietų populiarumas nemažėja, bet dėl didesnio kiekio lengvai prieinamos informacijos apie sveiką mitybą drastiškų, sveikatai nepalankių dietų laikomasi rečiau“, – pastebi J. Vaičiūnienė.
Nepaisant to, rastą informaciją reikia mokėti įvertinti kritiškai ir ją išanalizuoti. Esant galimybei, vaistininkės pataria konsultacijai dėl mitybos kreiptis į tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją turinčius specialistus – atsižvelgdami į žmogaus organizmą bei poreikius jie padės susidėlioti tinkamą mitybos planą ir pakeisti jos įpročius.
Kūno rengybos sportininkės nuomone, žmogus nesuklys pasirinkdamas kuo įvairesnę mitybą, kurioje vyrauja natūralūs ir vertingi produktai. Pavyzdžiui, daržovės, vaisiai, ankštiniai produktai, riebi žuvis, liesa paukštiena, riešutai ir įvairios kruopos.
„Nesvarbu, kokios dietos laikysitės, jų visų esmė yra vienoda – pasiekti kalorijų deficitą. Todėl visada raginu bandyti sveikiau maitintis ir mažinti porcijas, o ne griebtis maisto produktų ribojimų“, – sako vaistininkė J. Vaičiūnienė.
L. Mockutė pataria paklausti savęs, ar galėtumėte taip maitintis visą likusį gyvenimą ir ar iš valgomo maisto gaunate visas reikiamas maisto medžiagas bei mikroelementus. Atsakymas į klausimą yra ne kas kita, o jūsų požiūris į dietą.
Gintarė Dragūnaitė