Staiga pagreitėjęs arba sulėtėjęs širdies ritmas, nereguliarūs dūžiai ir „permušimai“ – tai būsenos, kurios gali užklupti netikėtai, net kai atrodo, kad jokios sveikatos problemos nevargina. Kada dėl tokių širdies plakimo pokyčių reikėtų sunerimti? Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr. Diana Rinkūnienė pažymi, kad širdies ritmo sutrikimų pavojingumas priklauso nuo jų pobūdžio, kai kurie nekelia jokios grėsmės, o kiti – net iki 5–7 kartų gali padidinti insulto riziką.
„Širdies ritmo sutrikimai medicinoje dažniausiai vadinami aritmijomis. Tai netinkamas elektrinių impulsų, koordinuojančių širdies plakimą, sklidimas, dėl kurių širdis gali pradėti plakti per greitai, per lėtai arba nereguliariai“, – pasakoja kardiologė dr. D. Rinkūnienė.
Kokie gali būti širdies ritmo sutrikimai?
Pasak dr. D. Rinkūnienės, širdies aritmijos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus. Pavyzdžiui, pagal atsiradimo priežastį šie sutrikimai gali būti įgimti, kurie pasireiškia jauno amžiaus pacientams, arba įgyti – nulemti įvairių ligų.
„Dažniausiai širdies aritmijos vargina vyresnius pacientus, kurie jau serga širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ar skydliaukės patologija. Visgi, pasitaiko ir išimčių, kai širdies ritmo sutrikimai gali būti paveldimi“, – aiškina kardiologė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad aritmijos gali kilti skirtingose širdies vietose. Pavyzdžiui, sutrikimai, kylantys prieširdžiuose ar atrioventrikuliniame mazge, yra vadinami supraventrikulinėmis aritmijomis – joms priklauso prieširdinės ekstrasistolės, prieširdžių virpėjimas ir prieširdžių plazdėjimas, prieširdinė ar atrioventrikulinio mazgo tachikardija. Tuo metu skilveliuose kyla tokios aritmijos kaip skilvelinės ekstrasistolės, skilvelinė tachikardija bei skilvelių virpėjimas.
„Sveika širdis ramybės būsenoje per minutę dažniausiai susitraukia nuo 60 iki 100 kartų. Retesnis ar dažnesnis jos susitraukimas yra laikomas aritmija – kai širdis plaka lėčiau, nustatoma bradiaritmija, kuri paprastai atsiranda dėl sinusinio mazgo disfunkcijos arba atrioventrikulinio laidumo sutrikimų, o jei plakimas pagreitėja, nustatoma tachiaritmija“, – teigia kardiologė dr. D. Rinkūnienė.
Tiksliausia diagnozė – apsilankius pas kardiologą
Diagnozuoti širdies aritmijas nėra taip paprasta – dažnai žmonės jų net nepajaučia. Vis dėlto, norint pasitikrinti, verta pabandyti užčiuopti savo pulsą ir stebėti, ar jaučiamas ritmiškas širdies plakimas. Kitas būdas – matuoti arterinį kraujo spaudimą automatiniu matuokliu ir patikrinti, ar ekrane nepastebimas aritmijos indikatoriaus ženklas – dažniausiai, širdelės simbolis dvigubuose skliaustuose. Svarbu nepamiršti, kad šie būdai leidžia tik įtarti širdies ritmo sutrikimus, o juos diagnozuoti gali gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus.
Gydytoja pasakoja, jog vis tik kai kurie pacientai gali skųstis pastebėtu greitu, lėtu ar neritmišku širdies plakimu ar net jį lydinčiais simptomais, tokiais kaip galvos svaigimas, temimas akyse, krūtinės skausmas, dusulys, nuovargis, jėgų nebuvimas ar fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas. Juos pajutus, svarbu laiku nuvykti pas kardiologą, kad specialistas galėtų įvertinti aritmijų pavojingumą ir paskirti reikalingą gydymą, tinkantį konkrečiam paciento atvejui.
„Kai kurios aritmijos nėra pavojingos sveikatai, pavyzdžiui, širdies susitraukimo dažnio padidėjimas sportuojant ar karščiuojant. Tačiau kitos, tokios kaip prieširdžių virpėjimas, net iki 5–7 kartų padidina insulto riziką lyginant su bendra populiacija. Be to, specialaus ištyrimo ir gydymo reikalauja skilveliniai širdies ritmo sutrikimai, kadangi dažniausiai tokio pobūdžio aritmijos yra nulemtos struktūrinių širdies pokyčių“, – tvirtina dr. D. Rinkūnienė.
Tiksliausias ir paprasčiausias būdas diagnozuoti širdies aritmiją yra registruoti elektrokardiogramą. Jei širdies ritmo sutrikimai kartojasi kasdien, gydytojas paskiria 24–48 valandų širdies darbo stebėseną naudojant Holterio monitoravimą.
Pacientams paskiriamas individualus gydymas
Svarbu nepamiršti, kad laiku aptikus širdies ritmo sutrikimus ir pradėjus juos gydyti ne tik pagerėja gyvenimo kokybė, bet ir sumažėja galimų komplikacijų rizika.
„Kiekvienam pacientui gydymas paskiriamas pagal širdies aritmijų pobūdį. Kartais užtenka arterinio kraujo spaudimo sureguliavimo, elektrolitų disbalanso atstatymo ar specialaus medikamentinio gydymo paskyrimo. Kitais atvejais gali būti taikomas intervencinis gydymas – perkateterinė radiodažninė abliacija“, – teigia kardiologė.
Norint sumažinti širdies aritmijų riziką, rekomenduojama vengti jas provokuojančių veiksnių – dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad širdies aritmijų atsiradimą gali paskatinti rūkymas, nesaikingas alkoholio, kofeino ir narkotinių medžiagų vartojimas ar lėtinis stresas.
Gydytoja pataria didinti fizinį aktyvumą, mokytis atsipalaidavimo technikų, mažinti antsvorį ar nutukimą, jei toks yra, tęsti gretutinių ligų gydymą. Verta nepamiršti, kad geras poilsis ir miegas turi teigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių veiklai.
