Sparčiai artėjantis pavasaris ir vis dažniau pasirodanti saulė primena apie pasiruošimą kasmetiniams sodiniams šiltnamyje ir darže. Neretai kyla klausimas, kaip tinkamai paruošti dirvą ir šiltnamį, kad sodo gėrybės augtų gausiai ir kokybiškai? Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos docentė daktarė Audronė Žebrauskienė atskleidžia, kaip išvengti dažniausiai daromų sodininkystės klaidų bei sugadinto derliaus.
Sėklos ir sėjiniai – visus metus
Vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas pastebi, kad pirkėjai pavasario ir vasaros sodo darbams aktyviausiai pradeda ruoštis jau žiemos pabaigoje, tačiau šias prekes parduotuvių lentynose gali įsigyti visus metus.
„Nors ir augalų sėjimas soduose dažniausiai prasideda pavasarį atšilus orams, pirkėjai sodo prekes pradeda pirkti vasario mėnesį. Daugiausiai populiarumo praėjusiais metais sulaukė geltonųjų svogūnų, agurkų ir krapų sėklos ir sėjiniai, klientai aktyviai pirko ir burokėlių, salotų lapų, ridikėlių ir cukinijų sėklas. Siūlome išties platų asortimentą, kuriame galime atrasti ir vis dažniau populiarėjančių ekologiškų sėklų“, – pasakoja M. Tilmantas.
Pirkimų departamento vadovas priduria, jog sodo prekių entuziastams prekybos tinklas ruošia specialius pasiūlymus, kurie padeda apsipirkti sumaniau ir sutaupyti. „Ačiū“ lojalumo programos nariai gali prisijungti į „Sodo ir daržo klubą“, kuriame visus metus gaus specialius pasiūlymus.
Kada pradėti sodinti?
A. Žebrauskienės teigimu, ankstų pavasarį šiltnamyje galima sodinti tuos augalus, kurie yra atsparūs šalnoms, o apie lauko daržovių auginimo pradžią įspėja vienas gamtos indikatorius.
„Į šiltnamį pirmiausia patartina sėti salotas, ridikėlius, krapus – tuos augalus, kurie yra atsparūs šalčiui ir nebijo šalnų. Sodinant sėklas turi būti pasiekta atitinkama oro ir dirvožemio temperatūra, kad jos pradėtų dygti. Jei sėkla gulės šaltoje drėgnoje žemėje per ilgai – ims pūti. Jeigu visgi pasėjote augalus anksčiau, tačiau užklupo šalčiai, svarbu dirvos neperlaistyti, kad sėkla būtų sausesnėje žemėje ir galėtų vėliau sudygti.
Įvairūs daigai pradedami sėti maždaug gegužės pradžioje. Lauke pradedamas auginimas, kuomet praeina šalnų pavojus. Vienas iš gamtos indikatorių, parodančių lauko sodinimo darbų pradžią – alyvų pražydėjimas“, – apie sodinimų pradžią pasakoja mokslininkė.
Paruoškite šiltnamį
Ruošiantis pavasario sodo darbams A. Žebrauskienė pataria į tai pažiūrėti atsakingai – itin svarbu keisti augalų sėjimo bei augimo vietą šiltnamio žemėje.
„Kasmet prieš pradedant sodinimo darbus, svarbiausia nepamiršti keisti daržovių sėjimo vietos. Šiltnamio dirvoje būtina kultūrų kaita, kadangi kiekvienais metais toje pačioje vietoje sodinamos daržovės gali neužaugti. Jei praėjusį sezoną vienoje šiltnamio dalyje auginote pomidorus ar agurkus, šiemet derėtų juos perkelti į kitą vietą“, – pataria A. Žebrauskienė.
Svarbu ne tik tinkamai sodinti daržoves, bet ir apsaugoti šiltnamį nuo kenkėjų. Nuo jų, anot mokslininkės, apsisaugoti padeda prevencinė šiltnamio dezinfekcija: „Prieš pradedant darbus, šiltnamį reikėtų dezinfekuoti, nes jame gali būti peržiemojusių kenkėjų, pavyzdžiui, voratinklinių erkučių, kurios gali sunaikinti auginamas daržoves ir plisti ant kitų augalų. Dezinfekcijai galima naudoti techninę sierą, tačiau dažnas jos naudojimas ilgainiui gali pradėti graužti šiltnamio konstrukcijas. Galite pasitelkti ir kitas priemones, pavyzdžiui, sodo muilą, profilaktiškai apiplaunant šiltnamio konstrukcijas ir plėvelę“.
Augalams būtina „subalansuota mityba“
Tam, kad pasodinti augalai augtų gausiai ir duotų vaisių, nepakanka jų vien apsaugoti nuo kenkėjų. A. Žebrauskienės teigimu, prieš sodinant augalus būtina tinkamai paruošti dirvą ir augalus aprūpinti būtinomis medžiagomis.
„Neretai pavasarį žemė būna padžiūvusi, ją reikėtų pradėti drėkinti dar prieš sėjant augalus. Augalai, ypač daržovės, mėgsta purią dirvą, kuri gausi maistinių medžiagų. Tam, kad augalai būtų pilnaverčiai ir geros cheminės sudėties, turime subalansuotai juos „maitinti“, tad augalų trešimas – būtinas. Įprastai šiltnamio dirvos struktūrą galima pagerinti į ją papildomai įnešant substrato arba mėšlo granulių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad trešimas pagerina ir būsimo derliaus skonį“ , – priduria A. Žebarauskienė.
Docentė primena, jog viską reikia daryti saikingai, nes padauginus trąšų galite nesulaukti derliaus: „Mėšle yra daug azoto, skatinančio žalios masės auginimą, tad pertreštas augalas neformuoja produktyviosios dalies ir vaisiai tiesiog neišauga“.
Dažniausios klaidos
Pasak A. Žebrauskienės, itin svarbu augalams suteikti pakankamai vietos, lieti juos tinkamos temperatūros vandeniu ir teisingai tręšti.
„Kai kurie žmonės mėgsta pataupyti erdvę ir prisodinti daug daigų į vieną vietą. Kiekvienam augalui reikia erdvės, kad jis galėtų laisvai augti, tad tankus augalų prisodinimas gali tik pakenkti. Taip pat svarbu laistant augalus nenaudoti šalto vandens ir nelaistyti lapų. Beje, iškart pasodinus augalą jo trešti nereikia, vertėtų palaukti bent porą savaičių, kol augalas prigis“, – pataria docentė.
Pasodintas augalo dirvoje gali neprigyti ir dėl kitokių priežasčių, pavyzdžiui, įsigyto netinkamo sodinuko. Mokslų daktarė pataria perkant daigus gerai juos apžiūrėti: „Įsitikinkite, kad daigai nebūtų peraugę, gali didėti rizika nesėkmingai juos išauginti. Taip pat atkreipkite dėmesį ir į šaknų sistemą, jei šaknelės baltos ir matosi šakniaplaukiai – daigas geras, o jei pageltusios ar parudavusios – daigas nėra tinkamas sodinimui“.
