12 C
Alytus
2020 / 10 / 28

Šiemet atlyginimas kilo 70 proc. gyventojų, tačiau augimas perpus mažesnis nei pernai

Ar jau skaitėte?

Alytaus rajone pramogas siūlantys verslininkai įtariami mokesčių slėpimu

Įtariama, kad Alytaus rajone veikiančio pramogų parko „Tarzanija“ vadovai galėjo nuslėpti ne mažiau kaip 26 000 eurų gautų pajamų iš veiklos ir juos pasisavinti. Ši...

Gydytoja akušerė ginekologė: ką reikėtų žinoti apie žmogaus papilomos virusą

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga. Šios infekcijos sukėlėjas išlieka klinikiniais simptomais nepasireiškiančioje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali...

Kūdikio nužudymu kaltintas tėvas nuteistas už neatsargų gyvybės atėmimą

Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltu tėvą, kuris, būdamas neblaivus, dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo 1,5 mėn. sūnui. Teismas skyrė vyrui 2 metų laisvės atėmimo...

Svarbiausi dalykai apie veido kaukes

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos...

Povilas Blusius, tyrimą atlikusios bendrovės „Baltic Salary Survey“ konsultantas.

Lietuvą ir pasaulį šiemet stipriai krečiant koronaviruso pandemijai, atlyginimai Lietuvoje, lyginant su praeitais metais, augo beveik perpus mažiau, rodo „Baltic Salary Survey“ tyrimas. Dalis organizacijų išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Nors Baltijos šalių kontekste atlygiai Lietuvoje šiemet kilo ne sparčiausiai, čia organizacijos nusitiekusios optimistiškiausiai – 9 iš 10 įmonių kitąmet planuoja atlygius didinti vidutiniškai 4,1 procento.

 

Atlyginimai augo, bet mažiau nei pernai

Nepaisant pandemijos iššūkių, mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas. Tiesa, augimas bene perpus mažesnis nei pernai ir nesiekė ekspertų prognozuotos 5 procentų ribos.

„Tikrojo bazinio darbo užmokesčio augimas šiemet siekia apie 4,4 proc., o metinio atlyginimo su priedais – 3,9 procento. Tad šių atlyginimų augimas šiemet atitinkamai 3 ir 6 procentiniais punktais lėtesnis nei 2019 metais. Kitose Baltijos šalyse situacija panaši – Latvijoje mėnesinis bazinis atlygis kilo 4,2 proc., Estijoje – 6,3 procento“, – sako Povilas Blusius, tyrimą atlikusios bendrovės „Baltic Salary Survey“ konsultantas.

Geriausius darbo užmokesčio augimo rodiklius, siekiančius apie 5 proc., išlaikė informacinių technologijų, pardavimų, finansų sektoriai, prasčiausiai sekėsi paslaugų sektoriui – čia atlygis krito vidutiniškai 3,2 procento.

„Paslaugų sektoriuje veikia viešbučiai, maitinimo įstaigos ir kitos aptarnaujančios įmonės. Būtent tokia veikla užsiimančioms kompanijoms metų pradžioje įvestas karantinas buvo sunkiai pakeliamas iššūkis. Todėl atlyginimų kritimas čia suprantamas – darbdaviai paprasčiausiai siekė išgyventi pagrindinį pajamų šaltinį atėmusią pandemiją“, – sako P. Blusius.

Bazinis atlygis šiemet krito net 2 proc. dirbančiųjų, karantino metu jį mažino 10 proc. įmonių. Nors procentas atrodo žemas, pernai jis siekė tik 0,2 proc., tad dabar yra net 10 kartų didesnis.

„18 proc. dirbančiųjų mažėjo metinis pilnas atlyginimas su priedais. Tokį pokytį nulėmė dėl pandemijos kompanijų neišmokami atlygio priedai ar „apkarpomos“ papildomos vertės. Bazinio atlygio mažinimas visad pasitelkiamas tik ekstra atveju, kadangi tai darbuotojams emociškai gerokai stipresnis smūgis, nes mažėja stabiliomis laikytos pajamos“, – sako P. Blusius.

Daugėjo atleidimų, trūko lyderių

Šiemet savanoriška darbuotojų kaita sumažėjo 2 proc. ir šiuo metu siekia 14,2 procento. O štai atleidimų kiekis augo 0,4 proc. ir dabar siekia 5 procentus.

„Panašu, kad savanoriška kaita sumažėjo dėl išaugusios darbo vietos vertės – nežinomybės kupinais pandemijos laikais gyventojai neužtikrinti dėl savo ateities, tad savanoriškai darbus keičia rečiau. Dėl šalį užklupusio viruso bei įvesto karantino taip pat išaugo ir atleidimų skaičius – kompanijos tokį sprendimą priimdavo, greičiausiai, siekdamos kaštų bei etatų optimizavimo“, – sako P. Blusius.

Tyrimo duomenimis, 17 proc. organizacijų atleido dalį savo darbuotojų, 7 proc. pasinaudojo proga optimizuoti darbuotojų skaičių.

„17 proc. kompanijų darbuotojų skaičių sumažino vidutiniškai 22 procentais, o 35 proc. visiems ar daliai darbuotojų paskelbė prastovas. Nors tai patvirtina tendenciją, kad karantino metu kompanijos stengėsi optimizuoti savo komandas ir taupyti kaštus, kad išgyventų, didžioji dalis (net 59 proc.) kompanijų darbuotojų skaičiaus nė trupučio nemažino“, – pasakoja P. Blusius.

Siekdamos sumažinti darbuotojų trūkumą, kompanijos ir toliau, kaip įprasta, skiria resursų mokymams ir perkvalifikavimui, perskirsto pareigas.

„Žmogiškųjų išteklių srityje didžiausiu iššūkiu ir toliau laikomas lyderystės gebėjimų tobulinimas. Šis iššūkis kaip svarbiausias apklausos rezultatuose dominuoja jau daug metų, nepriklausomai nuo sektoriaus. Todėl galime užtikrintai teigti, kad ilgus metus darbo rinkoje turime labai didelį lyderystės deficitą. Jis tampa dar ryškesnis pandemijos akivaizdoje“, – sako P. Blusius.

Taupė atsisakydami papildomų naudų

31 proc. kompanijų karantino metu atsisakė papildomų naudų – užkandžių darbo vietoje, renginių. Kai kuriose kompanijose atsisakyta visų papildomų naudų.

„Tokios naudos kaip užkandžiai ar komandinės šventės iki vasaros buvo perkeliamos į darbuotojų namus. Vis tik atidžiau susirūpinta darbuotojų psichologine gerove ir apsaugos priemonėmis. Karantinui atslūgus didesnė dalis įmonių ryžosi grįžti į biurus bei organizuoti anksčiau planuotas šventes, tačiau didėjant susirgimų skaičiui planuoja grįžti prie nuotolinio darbo“, – sako P. Blusius.

10 proc. kompanijų papildomų naudų spektrą išplėtė ir darbuotojams siūlė psichologo pagalbą, nemokamus testus nuo koronaviruso, draudimą. Taip pat rengė mokymus visai šeimai ir, žinoma, didino nuotolinio darbo galimybes.

Populiariausios papildomos naudos ir šiemet išlieka tos pačios – mobilaus įrenginio ir ryšio sąskaitos padengimas, pramoginiai renginiai, profesinių renginių, kursų ir seminarų išlaidų padengimas.

„Dėl pandemijos sukeltų aplinkybių kai kurių papildomų naudų populiarumas kito. 6 procentais rečiau suteikiami įmonės automobiliai, 5 proc. rečiau rengiamos darbdavių organizuojamų renginių ir išvykų skaičius. Natūralu, jog augo nuotolinio (23 proc.) ir lankstaus darbo grafiko (12 proc.) galimybės“, – P. Blusius.

Lietuviai optimizmo nepristygsta

Nors atlyginimai augo mažiau ir buvo karpomi dažniau, lietuviai ateitį vertina optimistiškai. Atlygį savo darbuotojams didinti kitąmet planuoja net 91 proc. darbdavių Lietuvoje.

„Mūsų šalyje ateities prognozės gerokai optimistiškesnės nei Latvijoje ar Estijoje, nepaisant to, kad susirūpinimo dėl COVID-19 situacijos lygis – aukštesnis. Lietuvoje rugpjūtį kompanijos susirūpinimo lygį įvertino 3,4 balų iš 5, kai Latvijoje jis tesiekė 2,8 balo. Bet Lietuvoje kitąmet bazinį atlyginimą vis tiek planuoja didinti 91 proc. kompanijų, kai Estijoje – 86 proc., Latvijoje – tik 75 procentai“, – sako P. Blusius.

Prognozuojama, kad kitąmet bazinio atlygio pokytis bus dar žemesnis nei šiemet ir sieks 4,1 procento.

„Baltic Salary Survey“ šių metų balandžio rugpjūčio mėnesiais vykdytos apklausos metu buvo apklausta 1000 Baltijos šalių organizacijų ir beveik 35 tūkst. darbuotojų Lietuvoje.

Povilas Blusius
„Baltic Salary Survey“ / „Fontes“ atstovas Lietuvoje

Alytaus rajone pramogas siūlantys verslininkai įtariami mokesčių slėpimu

Įtariama, kad Alytaus rajone veikiančio pramogų parko „Tarzanija“ vadovai galėjo nuslėpti ne mažiau kaip 26 000 eurų gautų pajamų iš veiklos ir juos pasisavinti. Ši savaitė Alytaus rajone veikiančioms apgyvendinimo, maitinimo bei pramogų paslaugas teikiančioms...

Gydytoja akušerė ginekologė: ką reikėtų žinoti apie žmogaus papilomos virusą

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – tai virusinė, dažniausiai lėtinė liga. Šios infekcijos sukėlėjas išlieka klinikiniais simptomais nepasireiškiančioje fazėje, tačiau veikiant rizikos veiksniams gali sukelti įvairius odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių...

Kūdikio nužudymu kaltintas tėvas nuteistas už neatsargų gyvybės atėmimą

Klaipėdos apygardos teismas pripažino kaltu tėvą, kuris, būdamas neblaivus, dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo 1,5 mėn. sūnui. Teismas skyrė vyrui 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Nukentėjusiajai kūdikio motinai priteistas 10 000...

Svarbiausi dalykai apie veido kaukes

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad netaisyklingas veido kaukės dėvėjimas gali sumažinti jos veiksmingumą. Veido kaukių dėvėjimas yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių, kuri sumažina infekcijos plitimą visuomenėje, nes sumažina...

Rytinė veido priežiūros rutina. Ką pamiršta daugelis moterų?

„Rytas ir mankšta – neatskiriami dalykai. Tačiau nors ir žinau, kaip svarbu po miego išjudinti visus raumenis, ryte veidą pabudinti dažniausiai pamirštu“, – pasakoja šokėja Eglė Straleckaitė. „Mary Kay“ naujos natūralios linijos „Naturally“ pristatymo...

Lietuviška tradicija – lankyti sergančius artimuosius su maisto krepšiais – nenyksta ir pandemijos metu

Covid-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniausiai sergantiems ligoninėje neša vaisius, gaiviuosius gėrimus, pieno...

Vietoj laimikio – ant bangų besisupanti tuščia valtis

Šiandien jau penkta dieną ugniagesiai gelbėtojai Elektrėnų savivaldybėje esančiame Skynimų ežere ieško galimai nuskendusio žvejo. Gelbėtojai sonaru išžvalgė beveik visą ežerą, apieškojo ir pakrantę, tačiau vyro aptikti nepavyksta. Ugniagesiai rado tik ant vandens besisupančią...

Spalio 26-oji – nukentėjo viešojo transporto keleivės, dviračiu per pėsčiųjų perėją važiavęs neblaivus vyras

Spalio 26 dieną, pirmadienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 51 eismo įvykį. 8-iuose iš jų sužeisti 8 žmonės, tarp kurių 3 keleiviai (viešuoju transportu važiavusios 2 garbaus amžiaus moterys), 2 pėstieji (1 – pėsčiųjų...

Deividas Norvilas: „Gyvenimo kokybė už miesto yra nepalyginamai aukštesnė“

Dabartinė situacija pasaulyje įnešė pokyčių ne tik į visuomenės, bet ir į asmeninį gyvenimą. Saugodami save ir kitus, atrandame daugiau alternatyvų dirbti nuotoliniu būdu, dar labiau vertiname artimųjų draugiją ir gamtos prieglobstį. Be to,...

3 patarimai, kaip į kasdieną įkomponuoti ekologiško gyvenimo principus

Jau ne vienerius metus ekologiški produktai ir jų vartojimas sulaukia vis daugiau žmonių dėmesio. Dažnas mūsų negailime laiko išanalizuoti produktų etiketes, tikėdamiesi, kad prekė bus švarios sudėties ir gaminama laikantis aplinką tausojančių principų. Pasak...

Mes tikimės kaimynų pagalbos bėdoje, bet patys su jais – tik pasisveikiname

Tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties Baltijos šalių gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Vos keli...

Vietiniai karantinai įvedami dar aštuoniose savivaldybėse

Atsižvelgiant į blogėjančią epidemiologinę situaciją šalyje, nuo 2020 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 24:00 val. vietinis karantinas įvedamas dar 8 savivaldybėse: Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miestų, Šilalės, Širvintų,...

Vienišais jaučiasi vis daugiau žmonių

„Kai pasidalini džiaugsmu, džiaugsmas padvigubėja. O kai pasidalini skausmu, tai skausmas perpus sumažėja“, – sakydavo ilgametė „Sidabrinės linijos“ pašnekovė Teodora iš Vilniaus. Jos filosofija ir toliau lydi „Sidabrinę liniją“, kuri prekybos centro „Rimi“ pagalba...

Savaitgalis – transporto priemonių susidūrimai, nuvažiavimai nuo kelio, nukentėjo ir dviračių vairuotojai, ir pėstieji

Spalio 23–25 dienomis, penktadienį–sekmadienį, pirminiais duomenimis, įvyko 27 eismo įvykiai. Sužeisti 33 žmonės, tarp jų – 2 nepilnamečiai. Daugiausia sužeista keleivių (36,4 proc.) ir vairuotojų (30,3 proc.). Viename įvykyje (Kaune) sužeisti 3 žmonės, po...