Pandemijai diktuojant visuomeninio gyvenimo apribojimus, nutiko netikėtas ir naudingas paradoksas – daliai žmonių kultūrinis turinys tapo labiau prieinamas nei bet kada. Vis daugiau renginių persikeliant į virtualybę, nelieka ne tik teritorinių, bet ir fizinių ribojimų, o kultūra tampa kiek labiau prieinama žmonėms su negalia.
„Pandemija paradoksaliu būdu mums padėjo išpildyti seną svajonę – savo filmais pasiekti kiekvieną Lietuvos žiūrovą“, – pastebi spalio 7-18 d. virtualioje kino salėje vyksiančio festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius Gediminas Andriukaitis. „Taikantis prie naujosios realybės ir persikėlus į virtualią erdvę, staiga nebeliko daugybės apribojimų. Deja, įprasto festivalio metu Lietuvoje žmonės su fizine negalia turi labai mažai galimybių filmus žiūrėti kino teatre drauge su visais – vos viena–kita kino salė Lietuvoje yra pritaikyta judėjimo negalią turintiems žiūrovams. Tuo tarpu virtualioje kino salėje nei geografinių, nei fizinių apribojimų nebelieka.“
Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovė Simonos Aginskaitės, dalis žmonių su negalia kultūrą iki šiol patiria tik virtualiai. „Dėl menko fizinės aplinkos prieinamumo daliai žmonių su negalia (ypač judėjimo) virtualybė yra pagrindinė kultūros patyrimo erdvė, todėl renginių, teatro, kino kėlimasis į internetą išplečia jų pasirinkimą. Visgi, internetas turėtų būti tik viena iš kultūros vartojimo galimybių, nes skaitmeninė erdvė niekada nepakeis dalyvavimo, gyvo kontakto poreikio, kuris mene yra labai svarbus. Be to, kultūra virtualybėje nesuteikia socializacijos, kurios žmonėms su negalia ypač stinga.“
„Nepatogaus kino“ vadovas pritaria, kad esminė problema niekur nedingsta, o žmonių galimybės vienodėja tik virtualioje, ne fizinėje erdvėje. „Žinoma, tai nėra tikrasis kino kultūros prieinamumo atitikmuo, kai negalią turintis žiūrovas filmą gali patirti kartu su visais žiūrovais salėje priešais didelį ekraną. Ši metų metais vangiai sprendžiama problema niekur nedingo, nors diskriminacijos draudimas paslaugų srityje galioja seniai. Tačiau šiemet visi Lietuvos žiūrovai „Nepatogaus kino“ filmus galės įvertinti vienodai. Taip pat visi galės dalyvauti ir bendruose seansuose bei susitikimuose su kino kūrėjais, kurie vyks realiu laiku“, – sako G. Andriukaitis.
„Nepatogus kinas“ taip pat tęsia tradiciją dalį filmų pritaikyti klausos negalią turintiems žiūrovams – šiemet aštuoni filmai bus rodomi su specialiais subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiems (SKN), kuomet pateikiami ne tik dialogai, bet ir aprašomi filme skambantys foniniai garsai ar muzika. Filmai su SKN titrais festivalio svetainėje bus pažymėti specialia žyma, o pats „Nepatogaus kino“ tinklalapis taps vartais į virtualią kino salę – čia išsirinkę filmą, žiūrovai galės jį žiūrėti patogiu metu. Pilna festivalio programa pirmą kartą bus prieinama visoje Lietuvoje vienu metu, o siekiant dar labiau didinti festivalio prieinamumą tiems žiūrovams, kurie neturi techninių ar finansinių galimybių filmus žiūrėti namie, organizatoriai kvies juos nemokamai išvysti daugiau nei 160-yje šalies bibliotekų.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
