-0.1 C
Alytus
2022 / 01 / 21
spot_img
spot_img

Neiššvaistykime geros krizės

Ar jau skaitėte?

Nerijus Mačiulis.

Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe išeiti iš šios krizės sustiprėjusios ir išsprendusios savo įsisenėjusias struktūrines problemas.

„Never let a good crisis go to waste“ arba neiššvaistykime gerų galimybių, kurias suteikia didelė krizė. Taip po Antrojo pasaulinio karo sakė britų premjeras Vinstonas Čerčilis, tuo metu dėjęs pastangas, kad būtų sukurta Jungtinių Tautų organizacija, padėsianti užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą. Panašiai būtų galima pasakyti ir apie šią krizę – jos sukeltas ekonominis šokas buvo didelis, bet jis sukuria ir nemažas galimybes išbristi sustiprėjus, sukurti konkurencingesnę, dinamiškesnę ir atsparesnę ekonomiką, bei išmanesnę ir harmoningesnę visuomenę.

Naujausioje „Swedbank“ Šiaurės ir Baltijos šalių verslo apžvalgoje išskiriami makroekonominiai, socialiniai, aplinkosauginiai ir viešojo valdymo rodikliai rodo, kad mūsų regiono šalys krizę pasitinka pasiruošusios daug geriau nei 2008-aisiais ir geriau nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuva išsiskiria rekordiškai dideliu užsienio prekybos pertekliumi, subalansuotais valstybės finansais, maža privataus sektoriaus bei valstybės skola, nedidele infliacija bei stabiliu finansiniu sektoriumi.

 

Deja, tačiau vis dar gerokai atsiliekama nuo Šiaurės šalių pagal aplinkosaugos, socialinio įtraukimo bei viešojo valdymo efektyvumo rodiklius. Subalansuota ekonomika leidžia tikėtis švelnesnių globalios pandemijos ir karantinų sukeltų pasekmių. Tuo tarpu išskirtos silpnybės rodo neišspręstas įsisenėjusias problemas ir sufleruoja, kokias struktūrines reformas reikia įgyvendinti, siekiant išeiti iš krizės ne išsekus, o dar labiau sustiprėjus.

Dėl subalansuotos ekonomikos ir narystės euro zonoje Lietuva šiuo metu gali skolintis itin nebrangiai, o vidaus rinkoje kelių metų laikotarpiui gali pasiskolinti net ir už neigiamas palūkanas. Be to, tikėtina, kad Europos vadovų taryba netrukus turėtų pritarti pusės trilijono finansiniam planui, kuris nuo krizės nukentėjusioms valstybėms finansinę paramą skirtų ne tik paskolų, bet ir negrąžintinų dotacijų pavidalu.

Vis tik „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais, šiemet Lietuvos skola gali išaugti daugiau nei 4 milijardais eurų. Todėl net ir nemokant didelių palūkanų nereikėtų užmiršti, kad kiekvienas išleistas euras turi alternatyviuosius kaštus – jį galima įdarbinti geriau arba prasčiau. Šiuo metu jau reikia galvoti ne tik apie tai, kaip sušvelninti Covid-19 krizės pasekmes šiais metais, bet ir kaip išspręsti įsisenėjusias problemas bei sukurti ilgalaikį augimo potencialą.

Deja, didžioji lėšų dalis šiuo metu yra nukreipiama tik į gelbėjimą ir pasekmių švelninimą, per daug nesusimąstant apie tai, kaip gyvensime ateityje. Pavyzdžiui, laikinai didesnės socialinės išmokos ar laikinas GPM mažinimas ir NPD didinimas būtų vartojimo sustiprinimas tiek didinant gyventojų perkamąją galią, tiek gerinant jų lūkesčius. Tačiau tai būtų tik laikinas impulsas, galintis šiek tiek paskatinti darbo vietų kūrimą į vidaus rinką orientuotuose sektoriuose, bet nesukuriantis tvaraus klestėjimo potencialo.

Tiesa, laikinas dirbančiųjų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas iki 15 proc. besibaigiant „nuolaidos“ galiojimui paskatintų dar kartą susimąstyti, kodėl samdomi darbuotojai moka didesnį GPM tarifą nei kitokiu teisiniu pagrindu, bet tokios pačios kilmės pajamas gaunantys gyventojai. Tai būtų gera proga reformuoti gyventojų apmokestinimo sistemą ir galbūt pasiekti, kad samdomų darbuotojų mokestinė našta nepadidėtų ir pasibaigus krizei.

Lietuvos viešojo sektoriaus investicijos pastarąjį dešimtmetį sudarė apie 3,5 proc. BVP per metus. Tai yra mažiausiai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių ir beveik dvigubai mažiau nei Estijos viešojo sektoriaus investicijos. Todėl naujasis Finansų ministerijos ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, kuriame numatyta papildomi 1,8 mlrd. eurų, yra sveikintinas.

Vis tik dėliojant ir perdėliojant ekonomikos skatinimo priemones verta atsiminti, kad BVP augimas nėra lygus BVP augimui. Pakeistas vamzdis ir pertinkuota siena savo funkcijų neatliekančiame pastate pakels šių metų BVP, bet nebeturės jokios įtakos kitų metų ekonomikos augimo potencialui ir visuomenės gerovei.

Taip, šiame ilgalaikių investicijų plane nemaža dalis lėšų numatoma skirti žmogiškojo kapitalo ugdymui ar ekonomikos skaitmenizavimui. Deja, ir Lietuvos, ir kitų šalių patirtis rodo, kad po „žmogiškojo kapitalo ugdymu“ gali patekti daugybė mokymų, veiklų ar net pramogų, kurios galbūt suteikia džiaugsmo, bet nesukuria ilgalaikės naudos nei tariamai besimokančiam asmeniui, nei valstybei. Ši krizė apnuogino daugybę švietimo sistemos ydų, nepasiruošimą mokyti ir mokytis nuotoliniu bei kombinuotu būdu.

Dar kartą galima prisiminti ir tai, kad EBPO vertinimu, ketvirtadalio Lietuvos moksleivių gebėjimai nepasiekia minimalios kartelės. Šie milžiniški finansiniai ištekliai turėtų būti nukreipi ir į, pavyzdžiui, pustuščių mokyklų transformavimą į užimtumo, laisvalaikio, sporto ar kultūros centrus, moksleivius išsiunčiant efektyviau ir sėkmingiau mokytis į šiek tiek toliau esančias, bet didesnes ir geresnes galimybes suteikiančias mokyklas.

Galbūt ši pandemija atslūgo ir artimiausiu metu nepasikartos, tačiau nusipirkus daugiau respiratorių ir kitų apsaugos priemonių nereikėtų galvoti, kad sveikatos apsaugos sistema jau tinkamai pasiruošusi tenkinti pažangios valstybės piliečių poreikius. Nemažai diagnostikos, konsultavimo ir gydymo parinkimo paslaugų galima atlikti ir nuotoliniu būdu, pasitelkiant skaitmenines technologijas, taip šiek tiek išsprendžiant kai kurias perpildytų didmiesčių sveikatos apsaugos institucijų problemas.

Be to, daug kam turbūt nekyla abejonių, kad privatus kapitalas efektyviau identifikuoja sritis, kuriose yra daugiausiai neišnaudotų galimybių ir kurios ateityje gali duoti didžiausios finansinės ir socialinės grąžos. Todėl greta visų ekonomikos skatinimo priemonių nereikėtų palaidoti ir kol kas labiausiai stringančios – paskolų garantijų.

Stebint pasaulines deglobalizacijos, tiekimo grandinės trumpinimo ir gamybos susigrąžinimo tendencijas, reikėtų svarstyti, kokios mokesčių lengvatos ar kitos priemonės galėtų padidinti Lietuvos patrauklumą šioje kovoje dėl plyno lauko investicijų, sukuriančių ilgalaikio augimo potencialą ir naujas gerai apmokamas darbo vietas.

Neįprasta krizė, apnuogintos problemos ir milžiniški finansiniai ištekliai sukuria galimybę, jei ne prievolę, pagalvoti ir apie ilgalaikę valstybės strategiją bei išskirtinumą. Kuo mes dar norime ir galime būti garsūs pasaulyje? Gal galime tapti moderniu rekreacijos, gydymo, sveikatingumo paslaugų centru? Gal visą valstybę galime paversti laisva ekonomine zona?

Ši krizė neturėtų tapti iššvaistyta galimybė. Finansiniai ištekliai turi būti nukreipti ne tik į trumpalaikį paklausos skatinimą, kuris metų pabaigoje išblės, bet išspręsti įsisenėjusias socialines bei struktūrines problemas, transformuoti ekonomiką ir pakelti ilgalaikį jos augimo potencialą.

Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

spot_img

Žiemos šaltukas – nė motais: sėklų prekyba jau įsibėgėja

Prekybininkai pastebi, kad šiemet žmonės kaip niekad anksti suskubo pirkti sėklas. Daržovių, gėlių ir net vejos sėklų paklausa yra pastebimai didesnė nei pernai. „Nors pavasaris dar ir toli, tačiau pirkėjų susidomėjimas sėklomis ir kitomis sodo...

Dieną eismo sąlygas sunkins plikledis, snygis, pustymas

Aktyvus ciklonas atneš daug sniego, stiprins vėją ir kels pūgas, vėliau šals. Šiandien Lietuvoje daug kur protarpiais pasnigs. Daugelyje rajonų plikledis, pustys, vietomis kils pūga. Šiaurės vakarų vėjo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/s, vakariniame...

Horoskopai sausio 21 dienai

AVINASBūsite kupinas energijos ir optimizmo, tad tiesiog privalote šturmuoti kliūtis, nors iš pradžių ir gali pasirodyti nedrąsu. Tik nepersistenkite bandydamas atkreipti į save dėmesį. JAUTISNors ir labai pamažu, bet baigiate išsikapanoti iš krizės. Stenkitės elgtis...

Trečiadienį eismo įvykyje žuvo dviračiu važiavęs vyras

Sausio 19 dieną, trečiadienį, užregistruoti, pirminiais duomenimis, 34 eismo įvykiai. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 2 (Mažeikiuose ir Vilniuje). Atvejų, kai transporto priemonės susidūrė su gyvūnais, – 11 (Klaipėdoje ir Anykščių, Ignalinos, Jurbarko, Klaipėdos,...

Produktus be glitimo ir laktozės renkasi vis daugiau žmonių: ką svarbu žinoti?

Glitimo ar laktozės netoleravimas – sveikatos sutrikimas, dėl kurio kasdienį mitybos racioną tenka gerokai pasiaurinti. Tiesa, šiandien tokį maitinimąsi renkasi ne tik tie, kuriuos šis negalavimas vargina bet ir tie, kurie mėgsta eksperimentuoti ar...

Šiandien daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas, kai kur galima lijundra

Aktyvus ciklonas lems vėjuotus orus. Šiandien daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas, kai kur galima lijundra. Plikledis. Daug kur pustys, vietomis kils pūga. Vėjas pietvakarių, šalies vakaruose pereinantis į šiaurės vakarų, 9–14 m/s, daug kur...

Horoskopai sausio 20 dienai

AVINASJūsų sveikata šiandien gali būti nekokia. Jei norite kuo greičiau atgauti jėgas ir pasitikėjimą savimi, visų pirma turite nustoti jaudintis. Visa kam turėkite kantrybės ir saiko. JAUTISJums kelia susirūpinimą perdėm malonus kolega. Ar ne per...

V. Kurpienė nurodė tris svarbius dalykus, padedančius sustiprinti imunitetą

Atsparumas ligoms ir gera savijauta – ne vienos dienos uždavinys. Įdėjus šiek tiek pastangų ir pasinaudojus keliais patarimais galima pasiekti puikių rezultatų. Dietistė Vaida Kurpienė atskleidžia, kas šaltuoju metų laiku padeda sustiprinti imunitetą ir...

Po trumpo atokvėpio vėl stiprės pietvakarių vėjas

Po trumpo atokvėpio vėl stiprės pietvakarių vėjas. Šiandien daugelyje rajonų krituliai, daugiausia sniegas, šlapdriba. Vietomis silpna lijundra, plikledis. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 2, vakariniame...

Horoskopai sausio 16 dienai

AVINASSkubėti nereikia, bet neryžtingumas taip pat gali brangiai kainuoti. Ieškokite aukso vidurio. Jeigu norite įtikinti kolegas, turite itin tiksliai formuluoti savo mintis diskusijos metu. JAUTISNaujas laisvalaikio praleidimo būdas suteiks jums progą, kurios metu išaiškės, kokie...

Netrukus automobilį rinksimės lyg išmanųjį telefoną – pagal programinę įrangą

Dauguma prieš tris dešimtmečius sukurtų filmų apie ateitį prognozavo, jog mūsų laikų automobiliai ratus išmainys į reaktyvinius variklius ir gebės skraidyti gatvėmis. Deja, šiems spėjimams taip ir nebuvo lemta išsipildyti, o transporto priemonių evoliucija...

L. Rimgailė dalijasi gardžiu duonos apkepo receptu savaitgalio pusryčiams

Pusryčiai – itin svarbus dienos ritualas, todėl artėjant savaitgaliui dažnas pradeda planuoti, kaip jų metu nustebinti save ir savo artimuosius. Tiesa, Liucina Rimgailė tingiais savaitgalio rytais nemėgsta ilgai vargti virtuvėje. Todėl žinoma moteris dalijasi...

Morkos – ne tik sriuboms ar troškiniams: pasigaminkite kvapnų pyragą su kokosų miltais

Morkos – nebrangi daržovė, kurią prekybos centruose galima rasti ištisus metus. Anot mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorės Olgos Suchočevos, kokybiškų morkų Lietuvoje netrūksta ir šviežiomis, vietoje užaugintomis daržovėmis galima mėgautis...

Horoskopai sausio 15 dienai

AVINASŠirdis šiek tiek virpa prieš svarbų ir atsakingą žingsnį, bet neturėtumėt to gėdytis. Šiam svarbiam momentui pakankamai ilgai ruošėtės, ir nors šauti šampaną dar per anksti, pagrįstai galite tikėtis sėkmės. JAUTISNet ir patys didieji teisuoliai...
spot_img