Brangieji,
atverkime duris ir langus pavasariui, žmogaus ir žemės atgimimui. Įkvėpkime šviežio oro gūsį, nusišypsokime vieni kitiems.
Didžiojo prisikėlimo diena skatina mus susimąstyti apie tai, kas yra amžina ir nepajudinama.
Žvelgiu į akis kiekvienam iš Jūsų. Juk meilė, pagarba ir tikėjimas visada buvo mūsų tautos gyvybingumo šaltinis. Išmintis, kantrybė ir sveikas savisaugos instinktas padėjo atsispirti paikoms avantiūroms ir tarpusavio susipriešinimui pavojaus akivaizdoje. Šiandien šių savybių reikia kaip niekad anksčiau.
Prieš keletą dienų sutikau kokių devynių-dešimties metų berniuką, kuris manęs be užuolankų paklausė: Prezidente, ar mes pasveiksime? Mano atsakymas buvo paprastas – žinoma, vaikuti, mes pasveiksime, bet geriau būtų tiesiog nesusirgti. Visgi šio klausimo potekstė yra kur kas gilesnė.
Apsidairykime, juk pikčiausias mūsų priešas yra ne tas karūnuotasis virusas. Nuožmiausias mūsų priešas yra baimės ir neapykantos virusas. Išguikime jį iš savo namų.
Pasvajokime, kaip gyvensime po to, kai įveiksime mus užklupusius sunkumus, būsime jautresni, atlaidesni, dosnesni.
Šiandien puiki proga rasti savyje drąsos būti geresniems.
Su šventomis Velykomis visus Jus!
Mielieji,
šiandien mus jungia trys svarbiausios vertybės. Tai viltis, tikėjimas ir meilė.
Viltis, kad sunki liga aplenks mūsų šeimas.
Tikėjimas, kad bendrai susitelkę įveiksime absoliučiai visus sunkumus.
Ir meilė, artimojo meilė. Iš meilės, vardan meilės, su meile mes galime nuveikti pačius nuostabiausius dalykus.
Su šventėmis, mielieji. Tegul mūsų vaikai džiaugiasi gražiausiais margučiais, tegul mūsų namai spinduliuoja šiluma.
Gražios prisikėlimo šventės, su šventomis Velykomis!