Koronavirusas jau Lietuvoje, todėl laikas imtis jo plitimo stabdymo sprendimų. Vienas esminių – nuotolinis darbas. Nors jis senokai įteisintas, senokai reklamuojamas, bet dabar ateina lemtingų išbandymų laikas. Jo metu pasimatys realus įmonių, organizacijų, valstybės institucijų ir pačių darbuotojų pasirengimas tokio pobūdžio darbui.
Ir labiausiai matysis – kiek toli ir giliai yra pažengusi skaitmenizacija, IT sprendimų panaudojimas.
Kitos šalys su priverstinio nuotolinio darbo poreikiu yra susidūrusios anksčiau – po 2001 metais po rugsėjo 11 dienos atakų Niujorke, SARS epidemijos metu 2003-2004 metais, 2010 metais išsiveržus sunkiai ištariamu pavadinimu Eyjafjallajökull pavadintam ugnikalniui Islandijoje, kai sutriko susisiekimas oru. Tačiau tuomet iki Lietuvos virusas neatėjo arba buvo labiau paveiktas tarptautinis susisiekimas.
SUDOKU ŽAIDIMAS – laisvalaikiui!
Šįkart virusas jau pas mus ir jis veiks ne tik komandiruotes, bet kasdienį darbą, bendravimą ir bendradarbiavimą su kolegomis.
Iš tiesų, organizacijų IT vadovams kils nemažai galvos skausmo – net ir toms, kuriose darbuotojai nėra pririšti prie fizinės darbo vietos, t.y. nereikia stovėti prie gamybos linijos, aptarnauti klientus ir panašiai.
Tarkim toms, kuriose darbuotojai naudoja nešiojamuosius kompiuterius, reikės pasirūpinti, kad jais būtų galima prisijungti saugiais kanalais prie vidinių įmonės informacinių sistemų. Ten, kur naudojami stacionarūs kompiuteriai – išspręsti klausimą, kaip suteikti prieigas prie vidaus sistemų iš namų kompiuterių, bet tuo pačiu užtikrinant tinklo saugumą.
Ten, kur naudojamos dokumentų valdymo, bendradarbiavimo platformos, kur darbuotojai galėtų ir rengti telekonferencijas, bendrauti, dirbti su bendrais dokumentais, jų panaudojimas išaugs. Įmonės, kurios jų nenaudoja, turės ieškoti sprendimų, kaip fizinį kontaktą pakeisti nuotoliniu.
Vienas greičiausių būdų – pasinaudoti cloud tipo platformomis, nes tuomet nereikia rūpintis papildomos programinės įrangos diegimu, paslaugos pasiekiamos per naršyklę iš bet kurio kompiuterio. Tarkim „Office 365“ arba „Google G Suite“, kurios apima ne tik elektroninį paštą, kalendorių, bet ir susirašinėjimo žinutėmis, tele ir vaizdo konferencijas, galimybę dalintis vienu ekranu ir dirbti prie bendrų dokumentų.
Ten, kur reikalaujama užtikrinti didesnį saugumą, negalima duomenų išleisti į išorę, reikės sudėtingesnių sprendimų. Čia tikrai pagelbės „Infobalt“ asociacijos įmonės, kurios tokių sprendimų siūlo visą puokštę ir pačios juos aktyviai naudoja, todėl gali ir gerąja praktika pasidalinti
Taip pat tai bus išbandymas tiek privataus sektoriaus, tiek valstybės institucijų elektroninėms paslaugoms.
Klausimai yra aktualūs ir ne tik dėl technologinių platformų paruošimo, bet ir pačios nuotolinio darbo sistemos, įgūdžių bei praktikų. Štai „Synthesis Consulting Group“ jau susilaukė kompanijų užklausų, kaip organizuoti nuotolinį komandos darbą, kaip paruošti darbuotojus bei kokius įrankius jiems suteikti, palengvinant perėjimą nuo darbo biure, į darbą skaitmeninėje erdvėje. Ir jau planuoja kitą savaitę pradėti nuotolinių seminarų ciklą, kuriame dalinsis patarimais, kaip susikurti namuose tinkamą aplinką, kaip užsitikrinti produktyvų darbą, o vadovams – kaip organizuoti nutolusių darbuotojų darbą, užtikrinti tarpusavio komunikaciją.
Štai keli jų patarimai „išgyvenimui nuotolinio darbo sąlygomis“.
Dirbant iš namų labai svarbu susitarti su šeimos nariais, pasidalinti erdvę į namų ir darbines, ypač jei keli šeimos nariai dirbs kartu iš namų. Taip pat svarbu aptarti darbo ir poilsio laiką, kad vieni kitų netrukdytų. Jeigu vaikai taip pat liks namie, panaudokite skirtingų spalvų lapelius pažymėdami, kada galima aktyviai bendrauti.
Vadovai turėtų maksimaliai sumažinti video susitikimų kiekį, nes jie dažnai neefektyvūs. Pirmiausia norint organizuoti susitikimą, reikėtų įvertinti, ar susitikimas yra būtinas. Pavyzdžiui, susitikimai aptarti nuveiktus darbus turėtų nevykti, juos turėtų pakeisti asinchroninė komunikacija raštu. Tinkamiausio kanalo pasirinkimas yra įgūdis, kurį galima suformuoti drauge, sutaupant daug asmeninio bei komandos laiko.
Ir pabaigai – dvi geros žinios. Pirmoji– yra dar visas savaitgalis pasiruošti naujiems iššūkiams.
Antroji – po šios krizės nuotolinis darbas taps gerokai labiau įprastas, priimtinas. Tai taip pat padidins ir elektroninių paslaugų, elektroninio parašo populiarumą. Ir visa tai atves prie naujų skaitmeninių įgūdžių ugdymo. Visa tai naudos atneš ir viruso epidemijai nuslūgus.
Mindaugas Ubartas
„Infobalt“ asociacijos direktorius
