Atėjęs pavasaris vis dažniau suteikia progų pasidžiaugti saule, o kartu dažnam primena apie kantriai naujo sezono per žiemą laukusį dviratį. Dviratininkai masiškai į miestų gatves išriedėti turėtų jau visai netrukus, o ekologišką ir sveikatai naudingesnį keliavimo būdą atrandant vis daugiau lietuvių, šiemet dviračių entuziastų gretos greičiausiai bus dar platesnės. Vis tik daugiau ir įvairesnių eismo dalyvių gatvėse kartu reiškia ir daugiau pavojų, vienas kurių – dviratininkų ir automobilių susidūrimai.
Vien per pirmąjį šių metų mėnesį Kelių policijos tarnyba fiksavo 10 automobilių ir dviračių susidūrimo atvejų, o per visus praėjusius metus tokių eismo įvykių fiksuota 257. Žinoma, šiuos rodiklius gausiai papildytų ir daugybė smulkesnių eismo įvykių, kai dviratininkai kliudo ir neženkliai apgadina automobilius, tačiau policija tokiais atvejais dažnai nekviečiama, tad ir statistikoje šie atvejai neatsispindi.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas patvirtina, kad atvejų, kai dviračių vairuotojai apgadina kitas transporto priemones, daugėja, o dar labai dažnai tokiose situacijose nežino kaip elgtis nei kaltininkas, nei nukentėjusioji pusė.
„Dviratis, kaip transporto ir aktyvaus laisvalaikio priemonė, Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Be to, kintant klimatui, dviračių sezonas ilgėja. Taigi ir fiksuojamų incidentų daugėja. Daugeliu atvejų susidūrimų su dviračiais kaltininkai būna automobilių vairuotojai, tačiau vis daugiau ir tokių įvykių, kai dviratininkai apibraižo, įlenkia ar kitaip apgadina važiuojančias ir stovinčias transporto priemones“, – pažymi R. Bieliauskas.
Anot draudikų eksperto, kiekvienas toks susidūrimas traktuojamas kaip eismo įvykis, dėl to kaltininkui tenka tokios pat pareigos, kaip ir susidūrus automobiliams. Skirtumas tas, kad automobilių vairuotojai privalo draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, tad dėl nuostolių nukentėjusiajam atlyginimo jie gali būti ramūs. Šiuo atveju dviratininkams draustis nėra privalu.
„Kai avarijos kaltininkas yra automobilio vairuotojas, jo draudimo bendrovė atlygina dviratininkui padarytą žalą. Ji gali siekti nuo kelių šimtų iki dešimčių ar net šimtų tūkstančių, jei eismo įvykyje rimtai nukenčia žmonės. Kai nuostolių pridaro dviratininkas, pareiga juos atlyginti dažnai tenka jam pačiam. Tiesa, dviratininkas gali būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu – tada žalos atlyginimu rūpinasi draudikai“, – sako R. Bieliauskas.
R. Bieliausko teigimu, nuo dviratininko nukentėjusio automobilio savininkui rūpesčių gali kilti mažiau, jei jis savo transporto priemonę yra apdraudęs Kasko draudimu. Tokiu atveju nuostolius jam atlygina draudikai, kurie regreso tvarka žalą vėliau išieško iš eismo įvykio kaltininko. To gali ir neprireikti, nes dviratininkas gali geranoriškai sutikti žalą nukentėjusiajam atlyginti pats.
„Nuostoliai, kuriuos dviratininkai padaro automobilių savininkams, paprastai siekia kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Tipiniai dviratininkų padaromi apgadinimai – automobilio kėbulo apibraižymas ar įlenkimas, veidrodėlių nulaužimas, sudaužymas, kitų kėbulo detalių apgadinimas, stiklų įskėlimas. Bene didžiausi nuostoliai padaromi, kai išdaužiami naujų automobilių žibintai“, – pažymi R. Bieliauskas.
Anot draudikų atstovo, dviratininkai vis dažniau siekia išvengti rizikų dėl galimų nuostolių ir draudžiasi dviratininko draudimu. Šis draudimas apima ne tik dviratininko civilinę atsakomybę (taigi atlygina trečiosioms šalims važinėjant dviračiu padarytus nuostolius), bet ir kompensuoja žalą dviračio vagystės atveju, o taip pat atlygina gydymo išlaidas, kai važinėjant dviračiu patiriamos traumos.
R. Bieliauskas pažymi, kad įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvauja dviratininkas, kaip ir kitais atvejais, reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją kuo tiksliau nurodant įvykio aplinkybes. Visuomet patartina užfiksuoti ir vaizdinius įrodymus – nufotografuoti ar nufilmuoti apgadinimus, transportų priemonių pozicijas. Jei dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, anot R. Bieliausko, reikėtų kviesti policiją. Eismo įvykio dalyviams taip pat, kaip įmanoma greičiau, reikėtų kreiptis į savo draudimo bendroves, kurios rūpinsis žalos administravimo procesu.
Draudikų atstovas pabrėžia, kad jokiu atveju nederėtų iš eismo įvykio vietos paprasčiausiai pasišalinti, net, jei padaryti transporto priemonės apgadinimai atrodo nežymūs. Dėl to gali kilti rimtų nemalonumų. KET už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numato baudą nuo 600 iki 1500 eurų.
Jolanta Karpuškienė,
draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė