Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių, taip pat ir Nacionalinio vėžio instituto specialistai: pradedamas didelės apimties tarptautinis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvauja Krūties vėžio kompetencijos centrai iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Krūties vėžio kompetencijos centre gydosi maždaug pusė Lietuvos pacienčių, kurioms diagnozuotas krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Daug nerimo krūties vėžiu sergančios moterys patiria prieš operaciją – chirurgo peilis ne tik gydo, bet ir neišvengiamai palieka nemalonių pėdsakų – laikinų komplikacijų, didina limfostazės išsivystymo pavojų.
„Operuodamas ankstyvą krūties vėžį, chirurgas pašalina tik sarginius limfmazgius, kuriuos identifikuoja branduolinės medicinos gydytojai. Jei liga yra išplitusi – šalinami visi pažasties duobės limfmazgiai, – sako NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krūtų chirurgas Andrejus Ostapenko. – Be jokios abejonės, kai atlikus sarginio limfmazgio biopsiją šaliname mažiau limfmazgių, pacienčių gyvenimo kokybė yra kitokia: mažiau pooperacinių komplikacijų, mažiau limfedemų. Pacientės grįžta greičiau į normalų gyvenimo ritmą, turi mažiau problemų ateityje“.
Tačiau jei liga yra išplitusi limfmazgiuose, yra atliekama standartinė visų pažasties duobės limfmazgių pašalinimo operacija. Neišvengiamai kyla klausimas – ar galima daryti mažesnę chirurginę intervenciją pacientėms su išplitusiu vėžiu limfmazgiuose.
Į šį klausimą turėtų atsakyti tarptautinis tyrimas, į kurį įsitraukia Nacionalinio vėžio instituto onkologai. „Darbo tikslas – patvirtinti, kad individualiai pritaikyta chirurgija – tik pažymėtų metastatinių limfmazgių pašalinimo operacija, taip pat taikant kombinuotą gydymą, užtikrina ne blogesnius arba tokius pat, kaip dabartinis chirurgijos standartas, gydymo rezultatus ir geresnę gyvenimo kokybę“,– sako gydytojas A. Ostapenko.
Kaip vyks tyrimas
„Tai vienas iš nedaugelio tarptautinių mokslinių projektų pastaraisiais metais, skirtų lokaliam vėžio gydymui, – sako gydytojas krūtų chirurgas Andrejus Ostapenko. – Tarptautinio tyrimo metu pacientėms skirsime individualiai pritaikytą chirurgiją kartu su radioterapija. Manoma, kad individualiai pritaikyta gydymo taktika sumažins operacijos ir perteklinės chirurgijos apimtį, padės išvengti pooperacinių limfedemų ir, be jokios abejonės, pagerins gyvenimo kokybę.“
Tyrime galės dalyvauti įtraukimo kriterijus atitinkačios pacientės – moterys, sergančios II arba III stadijos krūties vėžiu, kurioms tyrimais patvirtintos metastazės pažasties limfmazgiuose. „Kiekviena tyrime dalyvaujanti pacientė bus informuojama apie įtraukimo į tyrimą kriterijus, taip pat apie gydymo variantus: gydymas gali būti pradedamas nuo operacijos arba nuo chemoterapijos. Kiekvienai pacientei prieš taikant individualų chirurginį gydymą, bus specialiomis kabutėmis pažymimi pakitę (metastatiniai) limfmazgiai“, – aiškina gydytojas A. Ostapenko.
Kodėl pažymimi limfmazgiai prieš chemoterapinį gydymą? „Taikant priešoperacinę (neoadjuvantinę) chemoterapiją smarkiai sumažėja navikinių ląstelių metastatiniuose limfmazgiuose arba piktybinės ląstelės visiškai išnyksta ir tokius „sunykusius“ limfmazgius būna sudėtinga surasti operacijos metu. Kabutėmis pažymėti metastatiniai limfmazgiai lengvai nustatomi ir pašalinami operacijos metu“, – sako gydytojas.
Pagal tyrimo reikalavimus, pašalintas limfmazgis bus siunčiamas į rentgeno kabinetą, kur rentgeno nuotrauka patvirtins, kad pašalintame limfmazgyje yra specialus žymeklis, išsamiai aiškina gydytojas A. Ostapenko. „Tyrime dalyvaujančios moterys bus padalytos į dvi grupes: vienai grupei pacienčių bus atliekama standartinė limfonodektomija (visų limfmazgių pašalinimas), kitoms – individualiai pritaikyta chirurgija, t.y. operacijos metu bus šalinami tik pažymėti metastatiniai limfmazgiai.“
Pacientėms, kurioms buvo atliktas visų limfmazgių pašalinimas, bus taikomas standartinis krūties ir sritinių limfmazgių spindulinis gydymas. O moterims, kurioms buvo atlikta individualiai pritaikyta chirurginė intervencija – pašalinti tik pakitę limfamzgiai, bus taikomas modifikuotas (papildomas) pažasties srities švitinimas.
Standartinis medikamentinis (chemoterapija, hormonų terapija, biologinė terapija) gydymas bus taikomas abiejose grupėse ir tais pačiais preparatais.
„Manoma, kad atokūs tyrimo rezultatai abiejose grupėse bus labai panašūs, tačiau tų pacienčių, kurioms bus atlikta individualiai pritaikyta chirurginė intervencija, gyvenimo kokybė bus geresnė, nes jos nepatirs perteklinės chirurgijos. Be abejo, sumažės pooperacinių rankos tinimų, kartu išsaugant tokį pat gydymo veiksmingumą. Manoma, kad atlikus šį tyrimą, bus nustatytas naujas tarptautinis krūties vėžio gydymo standartas“, – teigia gydytojas A. Ostapenko.
Įtraukimo kriterijai
Tarptautiniame tyrime galės dalyvauti ir įtraukimo kriterijus atitinkantys vyrai – kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga 10–15 vyrų.
Dalyvauti tyrime galės vyresni nei 18 m. pacientai – moterys ir vyrai, kuriems nustatytas krūties vėžys su pažeistais pažasties limfmazgiais, kas turi būti patvirtinta vaizdinimo metodais.
Prieš atliekant bet kurią su tyrimu susijusią procedūrą, pacientas privalės pasirašyti informuoto asmens sutikimą pagal Tarptautinės harmonizacijos konferencijos (THK) bei Gerosios klinikinės praktikos (GKP) taisykles.
Tyrime dalyvauja Europos Krūties vėžio kompetencijos centrai
Europinis tyrimas truks 20 metų, jame dalyvaus 1,5 tūkstančio ligonių – taigi Nacionalinio vėžio instituto Krūties vėžio kompetencijos centre ruošiamasi labai rimtam darbui.
„Tai nepaprastai svarbus įvertinimas Lietuvai, – sako NVI Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko. – Tyrimas multicentrinis, dalyvauja Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos krūties vėžio centrai. Pakliūti į tokį tyrimą neturint Krūties vėžio kompetencijos centro sertifikato praktiškai būtų neįmanoma. Tokiu sertifikatu Nacionalinis vėžio institutas įvertintas 2014 m. Tai reiškia, kad NVI dirbama laikantis multidiscipliniškumo principo, atsižvelgiant į Krūties vėžio kompetencijos centro sertifikato keliamus reikalavimus. Praėjus penkeriems metams 2019 m. sėkmingai baigta NVI Krūties vėžio kompetencijos centro reakreditacijos procedūra.“
Pasak profesoriaus, europinio tyrimo tikslas – mūsų pacienčių gyvenimo kokybė ir bendraeuropinių standartų pakeitimai. „Tarpiniai tyrimo rezultatai – po 5-erių, po 10-ies metų, tikėtina, jau leis daryti preliminarias išvadas. Juk kalbame apie nepaprastai svarbų dalyką – apie chirurginių intervencijų apimtį“, – sako prof. V Ostapenko.
Profesorius primena, jog prieš 20 metų buvo pereita nuo globaliai atliekamų mastektomijų prie tausojančių operacijų. „Tai buvo tikras virsmas krūties vėžio chirurginio gydymo srityje. Šiuo metu atliekame apie 70–80 proc. tausojančių operacijų“, – tęsia profesorius.
Dabar ruošiamasi kitam globaliam pokyčiui. „Gydytojai krūties chirurgai, taip pat gydytojai radioterapeutai turės įvaldyti naujas metodikas, – sako prof. V. Ostapenko. – Tai mokslinių darbų temos mūsų jauniems kolegoms, taip pat galimybė jiems kelti savo klinikinę kvalifikaciją. Iš esmės kalbame apie strategiškai kitokį krūties vėžio gydymą. Bandysime įrodyti, kad taikant kombinuotą gydymą ir atliekant mažesnės apimties operaciją ilgalaikiai gydymo rezultatai bus tokie patys, o gyvenimo kokybė, tikimės, kad bus, geresnė.“
Juventa Sartatavičienė
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Nacionalinis vėžio institutas
