Dar vasarą pasigirdo liūdnos žinios, kad nuo 2024 metų dėl naujo akcizo mokesčio įvedimo brangs suskystintos naftos dujos. Daugelis galvojo, kad tik gandai ir tikrai ne laikas dabar įvedinėti naujus akcizo mokesčius, kurie skaudžiai palies ir taip sunkiau gyvenančius atokesnių miestų ir rajonų gyventojus.
Verslui ši žinia buvo kaip dūris į nugarą. Dar per pandemiją, kai elektra ir šildymas smarkiai išbrango, pramonininkai ir ūkininkai nuo gamtinių dujų perėjo prie suskystintų naftos dujų
Gandai pasitvirtino – Lietuvoje priimtas įstatymas nuo 2024-01-01 įvesti 304,10 Eur tonai akcizo mokestį SND, naudojamoms maisto gamybai, šildymui ir kitų būtiniausių poreikių tenkinimui.
Šį mokestį daugelis suprato ne kaip taršos mažinimo priemonę, o kaip nuobaudą didžiajai daliai Lietuvos regionų gyventojų, apmokestinant juos papildomai. Jiems net neturint kito energijos šaltinio pasirinkimo, tik priverstinai elektros energiją, nes, gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje iš esmės yra išvystyta tik didžiuose Lietuvos miestuose
Seime pateiktos pataisos stringa, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 Eur už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 Eur). Nors iki šiol tokiam kurui yra taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.
Pasak AB „Suskystintos dujos“ generalinio direktoriaus Valdo Budukevičiaus įsigaliojus šiems pakeitimams nuo 2024-01-01 naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams įvedamas (taikomas) akcizo mokestis, susidedantis iš pastoviosios kainos dalies – 304,10 Eur už toną ir kintamosios dalies – CO2 dedamosios. Pažymėtina ir tai, kad prie SND taikytino akcizo mokesčio pridėjus pridėtinės vertės mokestį (PVM), nuo 2024-01-01 SND, ypač plačiai Lietuvos gyventojų (namų šeimos ūkių) naudojamų buitinių ir komunalinių poreikių tenkinimui, pabranginamas sudarys net 368 Eur tonai, nuo 2025 m. su CO2 mokesčiu 405 Eur/t, o 2030 m. pasieks 590 Eur/t. Kad suprasti šio mokesčio dydį galima palyginant su vidutine rinkos neapmokestintą 1t suskystintų naftos dujų kaina kuri 2023m yra ~ 450 Eur. Mokesčio dalis numatoma didesnė nei pačio produkto kaina. Visa ši ženkli finansinė našta atiteks tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai galutiniam šių energetinių išteklių vartotojams, faktiškai beveik visiems Lietuvos gyventojams ir jų šeimos ūkiams, o ypač savivaldybėse kurių miestuose ir gyvenvietėse į daugiabučius namus tiekiamos suskystintos naftos dujos (SND). Klausimas ar tikrai priimant šio įstatymo pakeitimą buvo suprantama kokią dalį visuomenės tai palies.
AB Suskystintos dujos, UAB Saurida, UAB Varėnos dujos, UAB Literma vykdo VERT reguliuojamą veiklą SND tiekimą daugiabučių namų vartotojams. >30000 vartotojų prijungtų prie centralizuotos SND tiekimo sistemos, kurie kito pasirinkimo neturi. UAB Saurida SND tiekia visam Mažeikių miestui ~13000 vartotojų, AB Suskystintos dujos SND centralizuotai tiekia daugelyje savivaldybių miestuose ir gyvenvietėse ~17000 vartotojų.
Tiek Prezidento, tiek Seimo narių deklaruojama, kad stengiamasi mažinti socialinę atskirti tarp didžiųjų miestų ir rajonų, o daroma atvirkščiai. Tiek buitinius balionus, tiek centralizuotus SND dujų tinklus naudoja rajoniniai miesteliai, kur gyvena didžioji dalis pagyvenusio amžiaus žmonių ir likę be išsikėlusių į didmiesčius ar emigravusių vaikų seneliai, kurie ir apmokestinami akcizu, o didžiųjų miestų gyventojai, kur pragyvenimo lygis ženkliai aukštesnis, naudojantys gamtinės dujas akcizo nemokės nes gamtinėms dujoms akcizo moestis bus tik simbolinis, galima sakyti nėra. Kaip bus diskriminuojami Marijampolės miesto gyventojai, mieste kurio puse daugiabučių dujofikuota gamtinėmis dujomis, o kita dalis naudoja SND dujas. Centralizuotai tiekiant SND dujas, dujų kaina ir taip nemaža, dabar didės ženkliai. Tikrai SND dujų vartotojai sužinoję kainos kilimo priežastis, su tuo nesitaikys.
Atkreiptinas dėmesys, gyvenvietėse kuriose kažkada buvo panaikintas centralizuotas šilumos tiekimas, žmonės šildosi kas kaip išmano, o dauguma statė kieto kuro krosneles ir nešioja į daugiabučius malkas. Sunku patikėti, kad Lietuvoje dar tai vyksta iki šių dienų. Tik šiais metai pasijuto pokyčiai, žmonės pradėjo įsirenginėti dujinius katiliukus, jungtis prie esamos jų butuose SND centralizuotos tiekimo sistemos ir pradėjo naudotis švariu kuru. Pasirinkta kryptis ėjimo link civilizacijos, deja įsigaliojus įstatymo pataisoms ir apmokestinus juos akcizu, koks bus nusivylimas ir pagristas pyktis. Varganai gyvenantys rajonų gyventojai, taupė, investavo į katilus, šildymo sistemą, o mokės kainą kurios negalėjo prognozuoti. Ar mes siekiama kad vėl būtų daromas žingsnis atgal? Vėl nešiotų malkas ir anglis?
Kaip galima paaiškinti tokia diskriminaciją tarp dviejų švariausių kuro rūšių gamtinė ir SND? Visi rodikliai labai panašūs, bet vienos su akcizu o kitos be. Būsimas taršos CO2 mokestis irgi visiškai neaiškus, kodėl kartais SND daugiau apmokestinamos 1 MWh lyginant su gamtinėmis, nors CO2 išmetimai identiški.
Pramonė taipogi diskriminuojama. Pramoniniai objektai, paukštynai džiovyklos ir t.t. randasi nedujofikuotose vietovėse. Įmonės įsirengė individualias SND sistemas. Pramonė neišvengs iškastinio kuro, jeigu ne SND tai naudos anglis ar medieną. Pramonės poreikių tikrai nepatenkins nei saulės elektrinės, nei vėjo jėgainės, nes ten naudojamos energijos kiekiai nepalyginami. Tos alternatyvos galėtų būti tikslas padengti pramonės elektros poreikius, o iš ko džiovinimas, šildymas, asfalto gamyba.
Visiškai nesuprantama veiksmai. Mes siekiame energetinės nepriklausomybės, tačiau kaip tik blokuojame energiją kurios šaltinis randasi pačioje Lietuvoje. Juk pagrindiniai SND kiekiai Orlen Lietuva gamykla, kuri pilnai tenkina Lietuvos SND poreikius ir dar eksportuoja, o gamtinių dujų kiekiai priklauso tik nuo importo. Importuojant privalomi fiksuoti metiniai dideli kiekiai, privaloma fiksuoti kainą tai kas atsitiko su Ignitis praeitų metų pirkimu, o toks tiekimas gali gautis ir gavosi ne galiojančiomis rinkos kainomis. SND kaina visada nuosekli rinkai dienos tikslumu.
Valdas Budukevičius
AB „Suskystintos dujos“
Generalinis direktorius
