Pavasarį daugelis mūsų negali pasigirti itin stipria sveikata – po žiemos ji būna nusilpusi, nes trūksta vitaminų ir įvairių mikroelementų, orams išliekant nepastoviems, dažnai pasirenkame netinkamus drabužius, skubame ir nespėjame pailsėti, o tai atsiliepia įvairiomis ligomis ir negalavimais. Pavyzdžiui, dažnai apie nusilpusią imuninę sistemą praneša gerklės skausmas ir kosulys, sloga ar užgulusi nosis, pakilusi temperatūra ar galvos bei raumenų skausmas. Kartais šie simptomai gali įspėti apie peršalimą, o kartais – apie anginą. Kaip atskirti šias ligas ir ką svarbu žinoti apie anginos gydymą, pasakoja Marijampolės „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Augustina Vaitekonė.
„Paprastas peršalimas dažniausiai yra virusinės kilmės, pasireiškiantis jau minėtais simptomais, tačiau jie lengvai pasiduoda simptominiam gydymui ir pacientas greitai sveiksta. Vis dėlto, to negalėčiau pasakyti apie anginą: jos metu dažniausiai pasireiškia itin stiprus gerklės skausmas, temperatūra pakyla virš 38°C, į ligą aktyviai sureaguoja kaklo limfmazgiai, taip pat kai kurie pacientai skundžiasi pilvo ir galvos skausmais, pykinimu. Jiems taip pat gali pasireikšti ir sloga, kosulys, tačiau tai retesni ligos palydovai“, – sako A. Vaitekonė.
Ji pratęsia, jog abejais atvejais pacientai gali jausti silpnumą dėl organizme atsiradusios infekcijos ir prasidėjusio imuninio atsako prieš ją. Silpnumas vieniems gali pasireikšti daugiau, kitiems – mažiau, tai priklauso kaip aktyviai karščiuojama, kaip vartojami skysčiai ir pan. Vis tik, jei silpnumas ir karščiavimas progresuoja, nepaisant simptominio gydymo, tikslinga kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl diagnozės patikslinimo ir tolimesnės gydymo taktikos.
Virusai ir bakterijos reikalauja skirtingų gydymo būdų
Tinkamiausią anginos gydymą galima paskirti įvertinus, ar ligą sukėlė virusas ar bakterija. Jeigu jos atsiradimą nulėmė bakterijos, pacientas skųsis stipriu gerklės skausmu, aukštesne nei 38°C temperatūra, kurios „nenumuša“ vaistai, kaklo limfmazgių padidėjimu, stipriu galvos skausmu ir silpnumu. Tokiu atveju šeimos gydytojas paskirs reikalingus tyrimus ir įvertins, ar pacientui reikia paskirti antibiotikus: „Ūmi bakterinės kilmės angina nėra pagydoma be gydytojo pagalbos ir reikalingų medikamentų.“
Visais kitais atvejais pacientams pirmiausia reikia pradėti nuo simptominio gydymo, o sveikatos būklei negerėjant – kreiptis į šeimos gydytoją.
„Pirmoji pagalba sau yra adekvatus skysčių vartojimas – mažiausiai 30 ml vienam kūno kilogramui, o karščiuojant šį kiekį reikia dar padidinti. Atsiradus slogai svarbu gerai išsipūsti nosį ir ją praplauti jūros vandeniu iki 3–4 kartų per parą – dažniau tai daryti netikslinga, nes taip išdžiovinsite nosies gleivinę, atsiras kraujavimas. Atsiradus gerklės perštėjimui, skalaukite ją druskos tirpalu 3–4 kartus per parą, jeigu karščiuojate – išgerkite vaistų, kad sumažintumėte temperatūrą“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Prireikus mažinti pakilusią kūno temperatūrą, suaugusiems rekomenduojama vartoti vienkartinę 1000 mg paracetamolio dozę iki 4 kartų per parą, o ibuprofeno – vienkartinę 400 mg dozę iki 3 kartų per parą.
Kaip padėti sergančiam vaikui?
Jeigu anginos simptomai pasireiškė vaikui, svarbu žinoti, jog vaistų nuo temperatūros dozę iki 40 kg svorio reikia tinkamai apskaičiuoti: vienkartinė paracetamolio dozė turi būti 10–15 mg/kg, iki 5 kartų per parą bent kas 4 valandas, bet ne dažniau. Jeigu namų vaistinėlėje turite tik ibuprofeno, duokite vaikui 5–10 mg/kg iki 3 kartų per parą.
„Svarbu paminėti, jog vaikų skundai būna kitokie, nes jiems sunku įvardinti simptomus arba jie jų dar nesupranta, tačiau pastebėjus, jog karščiuojant dėl sunkaus ar skausmingo rijimo vaikui padidėja seilėtekis, jis atsisako valgyti, tampa neramesnis – reikėtų apsilankyti pas gydytoją“, – sako A. Vaitekonė.
Šia liga dažniausiai serga vaikai nuo 5 iki 15 metų, rečiau – jaunesni nei 3 metų.
„Angina, kaip ir visomis kitomis peršalimo ligomis, vaikai serga dažniau nei suaugusieji. Tai yra normalus procesas, nes jų imuninė sistema vis dar formuojasi, susipažįsta su aplinka ir joje esančiais mikroorganizmais. Liga taip pat plinta oro lašeliniu būdu, per rankas, užterštus paviršius ar maisto produktus, kontaktą su pažeista oda, lengvai plinta kolektyvuose – darželiuose ir mokyklose. Būtent todėl svarbu atžalas nuo mažų dienų mokyti higienos svarbos, nes tai – geriausia prevencija“, – pratęsia Marijampolės „InMedica“ šeimos gydytoja.
Tiek vaikams, tiek suaugusiems, be gydytojo paskirto gydymo, taip pat svarbu nepamiršti šių taisyklių: kruopščiai ir dažnai plauti rankas, ypač pasinaudojus tualetu ar prieš valgant, vengti dalintis maistu, stiklinėmis, vandens buteliukais ar indais su nesergančiais. Kosėti ar čiaudėti reikėtų į servėtėlę arba, jeigu reikia, į alkūnę. Diagnozavus anginą, pacientams po gydymo kurso reikėtų pakeisti dantų higienos priemones, patalynę bei į darbą ar mokyklą / darželį grįžti tik pilnai pasveikus, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas.
Negydoma liga gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų
Anot šeimos gydytojos, jeigu anginą sukėlė bakterijos, kurios nebuvo gydomos arba gydymas buvo nutrauktas anksčiau savo nuožiūra, pacientui didėja rizika, kad infekcija pereis į šalia ryklės esantį jungiamąjį audinį ar limfmazgius, jam gali susiformuoti pūliniai šalia tonzilių, šalia ryklės arba už jos. Taip pat didėja rizika susirgti otitu, sinusitu, sepsiu, o lėtinis tonzilių uždegimas gali lemti kvėpavimo sutrikimus, pavyzdžiui, obstrukcinę miego apnėją, taip pat širdies, sąnarių ar net inkstų pažeidimus.
„Visgi, jeigu liga reguliariai kartojasi, yra linkusi komplikuotis ir apsunkina paciento kasdienybę, tikslinga pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar otorinolaringologu dėl galimo operacinio gydymo galimybių. Kiekvienas atvejis – individualus, nėra vieno kriterijaus, pagal kurį galima nuspręsti operacijos poreikį“, – pažymi „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja A. Vaitekonė.
Rita Rauluševičiūtė
