Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl vairavimo neblaiviam, pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, pareikšti nė karto neteistam Klaipėdos rajono gyventojui. Apygardos teismas nusprendė, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.
Pirmosios instancijos teismas V. P. skyrė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,36 promilės girtumas), magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuodamas automobilį važiavo 225 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus greitis buvo 130 km/h, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – esant tamsiam paros metui, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusio automobilio galą. Automobilis nuo smūgio atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje buvusį atitvarą, apsivertė ir liko gulėti ant stogo pirmoje eismo juostoje, o tuomet į jį atsitrenkė apie 182 km/h greičiu važiavęs kito asmens vairuojamas automobilis. Eismo įvykio metu apvirtusio automobilio vairuotojas dėl patirtų sužalojimų žuvo, o kito automobilio keleiviams buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apylinkės teismas atidėjo bausmės vykdymą 2 metams 6 mėnesiams.
Su tokiu nuosprendžiu nesutiko nei byloje kaltinimą palaikęs prokuroras, nei žuvusiojo artimieji. Apeliantų teigimu, nuteistajam nebuvo galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, nes būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis viršydamas važiavimo greitį net 95 km/h elgėsi itin lengvabūdiškai, be to, nuolat daro teisės pažeidimus būdamas neblaivus – anksčiau vairavo neblaivus, smurtavo prieš savo motiną, tėvą ir dukrą. Neįvertinta ir tai, kad po eismo įvykio jis pasišalino iš įvykio vietos ir tik po valandos atvyko į policiją.
Teisėjų kolegija prokuroro skundą tenkino ir panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Apygardos teismo vertinimu, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teismas pažymėjo, kad „bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais“. Šiuo atveju nustatyta, kad nors padaryta nusikalstama veika ir buvo spontaniška, tačiau nebuvo atsitiktinė – nuteistasis iki šios nusikalstamos veikos padarymo nuolat darė administracinius nusižengimus, visi administraciniai nusižengimai susiję su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu; taip pat jis buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam; baustas administracine tvarka už chuliganišką automobilio vairavimą, greičio viršijimą. Akivaizdu, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio, o nusikalstama veika, dėl kurios žuvo žmogus, nuteistajam nebuvo atsitiktinė, o buvo tik loginė jo gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinta ir tai, kad iki bylos nagrinėjimo teisme nuteistasis ilgą laiką nedirbo ir tik bylai esant teisme pradėjo dirbti tėvo įmonėje, o tai vertinta tik kaip siekis teigiamai save charakterizuoti, bet ne iš tiesų keisti gyvenimo būdą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėjus, tai neatgrasytų nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti tiek nusikalstamas veikas, tiek daryti administracinius nusižengimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
