Duona yra kone neatskiriama lietuvių kasdienio maisto raciono dalis. Visgi, mitybos ekspertai sako, kad ir šiame visiems gerai pažįstamame produkte gali slypėti įvairūs priedai ir konservantai, kurių vertėtų vengti. Specialistai atskleidžia ne tik, į kokius ingredientus reikėtų atkreipti dėmesį, bet ir kokios rūšies duona turi daugiausiai naudingų maistinių medžiagų.
Grūdinių kultūrų produktai – mitybos pagrindas
Pasak gyvensenos medicinos specialistės Aistės Kučinskienės, kasdien žmogaus organizmas turi gauti pagrindinių maistinių medžiagų, t. y. baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Specialistė primena, kad sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro grūdinių kultūrų produktai.
„Sveikos mitybos piramidėje grūdiniai produktai kartu su daržovėmis ir vaisiais sudaro piramidės pamatą, todėl šių produktų reikėtų vartoti daugiausiai. Juose yra mažai riebalų, daug gerųjų angliavandenių (polisacharidų), kurie yra pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 45–60 proc. paros suvartojimo maisto energetinės vertės. Be energijos, jie aprūpina organizmą baltymais, vitaminais (B grupės, vitaminu C, folio rūgštimi, karotenoidais), skaidulinėmis medžiagomis, mineralais, tokiais kaip magnis kalis ir kalcis“, – pasakoja A. Kučinskienė ir kasdien rekomenduoja valgyti kuo įvairesnį maistą, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai.
Etiketės gali būti apgaulingos
Anot specialistės, duona yra puikus grūdinės kilmės produktas, galintis papildyti kasdienę mitybą naudingomis maistinėmis medžiagomis. Visgi, A. Kučinskienė atkreipia dėmesį, jog skirtingų rūšių duona gali skirtis ir savo maistine verte. Norint išsirinkti kokybišką produktą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į miltus ir rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš viso grūdo dalių miltų. A. Kučinskienė pataria likti atidiems ir nepasikliauti vien skambiais užrašais ant etikečių – svarbu įsigilinti į produkto sudedamųjų dalių sąrašą.
„Užrašas „viso grūdo“ ant pakuotės dar nereiškia, kad tai bus visagrūdis gaminys. Pilno grūdo dalių duonoje, šios rūšies grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc., o ruginėje duonoje – rugių grūdų turi būti ne mažiau kaip 90 proc. visų grūdų. Kitas kriterijus renkantis duoną yra skaidulinių medžiagų kiekis. Šimte gramų produkto jų turėtų būti ne mažiau kaip 6 g. Skaidulos yra labai vertingos mūsų organizmui – jos palengvina virškinimą, padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, didina sotumo jausmą. Kasdien vartojant pakankamą kiekį skaidulų, mažėja rizika lėtinių ligų atsiradimui: širdies kraujagyslių, II tipo cukrinio diabeto ir kitų“, – tikina gyvensenos medicinos specialistė.
A. Kučinskienė priduria, jog renkantis duoną ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į cukraus, druskos bei riebalų kiekį: „Rinkitės tokią duoną, kurioje cukraus būtų ne daugiau kaip 5 g šimte gramų, o druskos ne daugiau kaip 1 g šimte gramų. Per didelis cukraus kiekis turi neigiamą poveikį tiek žarnyno mikroflorai, tiek mūsų gerai savijautai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į riebalų kiekį. Grūduose esantys gerieji riebalai yra sveikatai palankūs ir labai svarbūs mūsų mityboje, tačiau svarbu, kad jie duonoje neviršytų 7 g šimte gramų. Be to, reikėtų vengti hidrintų riebalų, iš kurių susidaro transriebalai, kurie kenkia žmogaus sveikatai, didindami blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.“
Sveikatai palankiausia – ruginė duona
A. Kučinskienės teigimu, daugiausiai maistinės vertės turi ir sveikatai palankiausia yra ruginė viso grūdo duona – joje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų: „Ruginė duona kepama su raugu, tad ji taip pat turi daug naudingų gerųjų bakterijų, kurios padeda užtikrinti gerą medžiagų apykaitą“.
Ji priduria, jog renkantis šios rūšies duoną reikėtų atkreipti dėmesį, kad produkte rugiai sudarytų ne mažiau kaip 90 proc. visų grūdų. Specialistė pataria vengti duonos gaminių, kuriuose yra konservantų, emulsiklių ar kitų maisto priedų, o trumpesnis ingredientų sąrašas neretai yra geras kokybės indikatorius. Pasak „Gulbelės“ kepyklėlės technologės Vilijos Dovydaitienės, pagaminti ruginei duonai užtenka vos šešių ingredientų.
„Duonos kepimo tradicijos iki šių dienų keitėsi mažai, tad iškepti ruginei pilno grūdo duonai naudojame tik ruginius miltus, vandenį, cukrų, druską, mieles ir kmynus. Pastebime, kad pirkėjai itin vertina duonos sudėties paprastumą, skonį, todėl beveik prieš 50 metų sukurta receptūra lieka aktuali iki šių dienų“, – pasakoja moteris ir priduria, kad ši duona ne tik įtraukta į tautinio paveldo produktų sąrašą, bet ir turi Sveikatos apsaugos ministerijos „Rakto skylutės“ ženklą.
A. Kučinskienė sako, kad toks ženklinimas suteikiamas sveikatai palankesniems produktams ir reiškia, jog gaminyje yra didesnis kiekis skaidulinių medžiagų, mažiau cukraus, druskos, riebalų, nėra maisto saldiklių. Anot specialistės, prekėmis nukrautose parduotuvių lentynose šis ženklas gali padėti pirkėjams atsirinkti maistingesnius gaminius net pernelyg nesigilinant į jų sudėtį.
