Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Vengrijos veterinarijos specialistai balandžio 3–8 dienomis patvirtino dar 28 naujus didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkius. Net 27 iš jų nustatyti Bač Kiškūno ir dar vienas – Čongrado regionuose įsikūrusiuose naminių paukščių ūkiuose.
Visose 28 fermose dirbantys ekspertai atlieka epizootinius tyrimus, aiškinantis, kaip pavojingas virusas galėjo pateikti į ūkius. Tačiau jau dabar neabejojama, kad itin greitai plintanti užkrečiamoji liga galėjo būti išplatinta dėl žmogiškųjų klaidų ir biosaugos pažeidimų, kadangi tai antriniai protrūkiai. Virusas į ūkius galimai pateko su užkrėstais lesalais arba su jau sergančiais paukščiais.
Šiuo metu aplink patvirtintus protrūkių židinius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, vykdomos kontrolės priemonės. Dėl pavojingo viruso naujai užkrėstuose ūkiuose jau sunaikinta daugiau kaip 168 tūkst. naminių paukščių. Per šiuos metus Vengrijoje iš viso patvirtinti 72 šios ligos židiniai naminių paukščių laikymo vietose, kuriose sunaikinta daugiau kaip 851 tūkst. paukščių.
Pagal paukščių gripo protrūkių mastą Vengrija jau aplenkė Lenkiją, kurioje 2019 m. iš viso užregistruoti 32 viruso židiniai ir sunaikinta per 572 tūkst. paukščių.
Europoje sparčiai plintančios pavojingos ligos atvejų Lietuvoje kol kas nenustatyta nei laukiniams, nei naminiams paukščiams. Mūsų šalyje vykdoma itin sustiprinta paukščių gripo stebėsena, tiriami tiek naminiai paukščiai laikymo vietose, tiek laukiniai paukščiai. Šiemet atrinkta daugiau kaip 170 mėginių didelio patogeniškumo paukščių gripo nustatymui, visų tyrimų rezultatai – neigiami.
Taip pat kontroliuojama, kaip paukštininkystės ūkiuose įgyvendintos biologinio saugumo priemonės, ar laikomasi nurodymo vykstant intensyviai laukinių paukščių migracijai naminius paukščius laikyti uždarytus paukštidėse arba išleidžiant juos tik į aptvertas lauko aikšteles, taip užtikrinant, kad jie neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais ir negalėtų prieiti prie atvirų vandens telkinių.
Nors paukščių gripo atvejų mūsų šalyje neužfiksuota, tačiau Lietuvos paukštininkystės ūkiai jaučia kitose šalyse pasireiškiančių ligos protrūkių padarinius. Dėl šios ligos šalims taikomi apribojimai prekiauti paukštininkystės produkcija su ne Europos Sąjungos (ES) valstybėmis lemia, kad viena didžiausių paukštienos gamintojų Lenkija bei kitos šalys daugiau produkcijos realizuoja bendroje ES šalių rinkoje. VMVT duomenimis, į Lietuvą taip pat įvežama šiek tiek daugiau nei įprasta lenkiškos paukštienos (pernai į mūsų šalį įvežta apie 18,5 tūkst. tonų, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – apie 5 proc. daugiau), tačiau rinkoje parduodamos paukštienos ir kitų gyvūninių produktų kontrolė nenutrūksta ir vykdoma nuolat.
Šiais metais į Lietuvos rinką jau uždrausta tiekti apie 75 tonas nesaugios paukštienos. Iš 19 partijų nesaugios paukštienos 18-os kilmės šalis – Lenkija, dar viena nesaugios paukštienos partija atvežta iš Vengrijos. Šią savaitę VMVT inspektoriai uždraudė realizuoti 25 tonas (3 partijas) salmonelėmis užterštos šviežios lenkiškos paukštienos. Lietuviškoje paukštienoje patogeninių mikroorganizmų šiais metais nebuvo aptikta.
VMVT primena, kad didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas neaplenkė ir kitų Europos valstybių: Bulgarijoje registruoti 8, Čekijoje ir Rumunijoje – po 2 , Ukrainoje – 1, Vokietijoje – 3 paukščių gripo židiniai naminių paukščių laikymo vietoje, 1 nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje ir 2 laukiniams paukščiams. Slovakijoje 3 protrūkiai nustatyti naminių paukščių ūkiuose ir 1 – nelaisvėje laikomų paukščių ūkyje. Vienas mažo patogeniškumo paukščių gripo protrūkis buvo patvirtintas Danijoje.
