Tėvai, auginantys alfa kartos vaikus, susiduria su naujais iššūkiais. Tai karta, kuri yra puikiai įvaldžiusi šiuolaikines technologijas, tačiau tuo pačiu sunkiai suvokia abstrakčias sąvokas, kurių gausu matematikos moksle. Tad vis dažniau pasigirsta specialistų nuomonių, kad tradicinės pamokos neatitinka šios kartos vaikų poreikių, nes jie iš prigimties nemėgsta rutinos, nuobodžios ir mechaniškos veiklos.
Metodika sukurta Oksfordo universitete
„Šios kartos vaikams, labai svarbu išreikšti save. Tad reikia rasti mokymosi būdą, kuris jiems atrodytų patrauklus, sudomintų. Kas galėjo pagalvoti, kad per matematikos pamokas gali tekti vaidinti knygų herojų Harį Poterį, virti „matematikos eliksyrą“, ar tapti architektais, statančiais „Numicon“ miestus. Mokytojas nėra uždarytas į dėžutę, jis turi daug priemonių“, – teigia matematikos mokytoja Monika Sadauskienė, dirbanti vaikų intelekto lavinimo mokykloje „Menar akademija“. Akademijos užduotis – skatinti ikimokyklinio bei pradinės mokyklos mokinius pažinti, suprasti bei pamilti matematiką per naują „Numicon” metodikos prizmę. Užsiėmimų metu vaikai mokosi suvokti skaičius per praktiką, lytėjimą, vaizdus bei žaidimą.
„Šios metodikos kūrimas prasidėjo atliekant mokinių tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kodėl tokiam dideliam vaikų skaičiui blogai sekasi aritmetika, nors kitus dalykus jie supranta puikiai“, – pasakoja mokytoja Monika Sadauskienė, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi mokyti vaikus pagal „Numicon“ metodiką, sukurtą Oksfordo universitete. O dabar užsiėmimai vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.
Kalbėjimo svarba matematikoje
Šiuolaikiniai vaikai neretai praranda motyvaciją mokytis, jei jiems nepavyksta išspręsti uždavinių taip greitai, kaip bendraklasiams. M.Sadauskienė išskiria pagrindinius skirtumus, kuo „Numicon” programa skiriasi nuo įprasto matematikos mokymosi.
Pirmiausia, 8–12 vaikų grupėse, vaikai sprendžia uždavinius ne sąsiuviniuose, bet stato įvairias konstrukcijas, dėlioja mozaikas, piešia figūras, sveria ir matuoja įvairius daiktus. Taip praktiškai ir kūrybiškai vaikai įgyja aritmetikos, geometrijos ir statistikos pagrindus bei išmoksta matematikos žinias taikyti praktiškai, dažnai net nejausdami, kad mokosi.
Antras svarbus skirtumas – siekis išmokyti vaikus savo atsakymus paaiškinti matematiniais terminais. „Dažnai būna, kad žinome, kaip spręsti uždavinį, bet negalime to paaiškinti kitam žmogui. Ši metodika ne tik moko matematinius veiksmus atlikti, bet ir apie juos kalbėti. Jei kas nors nesupranta sprendimo, jam pirmiausia paaiškinti bando ne mokytoja, bet grupės draugai“, – patirtimi dalijasi M. Sadauskienė apie metodiką plačiai naudojamą visame pasaulyje. Bei džiaugiasi, kad šis alternatyvus matematikos mokymosi būdas vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.
Tačiau mokytoja pastebi, kad geriausios rezultato galima tikėtis tada, kai motyvuoti yra tiek tėvai, tiek vaikai. M. Sadauskienė tikina, kad mokytojas turi kiekvieną kartą būti pasiruošęs iššūkiams bei greitai orientuotis, kokios nuotaikos tvyro klasėje: „Prasideda pamoka, ir tik tada supranti, ar pasirinktas metodas šiandien vaikams tinka, ar ne. Jei ne, turi greitai prisitaikyti prie situacijos ir pakeisti planus. Man patinka iššūkiai ir darbo rezultatai: matai, kaip vaikai tobulėja.“
