Seimas ketvirtadienį priėmė svarbiausią šalies finansinį dokumentą – pritarė 2026-ųjų valstybės biudžeto projektui.
Po daugiau net tris valandas trukusių svarstymų už projektą balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 39, susilaikė 7.
Projektą palaikė visi balsavime dalyvavusių valdančiųjų frakcijų – socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“ – nariai, Mišrios Seimo frakcijos atstovai, balsavo prieš arba susilaikė opozicijai priklausantys konservatoriai, liberalai ir demokratai.
Pradiniam Seimui spalio viduryje pateiktam projektui parlamentarai per porą mėnesių registravo daugiau nei 1,1 mlrd. eurų vertės siūlymų, projektą taip pat koregavo Vyriausybė.
„Iš tiesų turbūt pagrindinis biudžeto etapas – priėmimas, yra išties gauta nemažai Seimo narių pasiūlymų“, – Seimo tribūnoje pradėdamas pristatymą kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Po to Seimo plenarinių posėdžių salėje parlamentarai atsiėmė dešimtis naujai registruotų siūlymų biudžete didinti išlaidas, mat, anot jų, trūkstamos lėšos buvo rastos.
Reaguodamas į tai, Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas dėkojo parlamentarams „už valstybinį mąstymą“, tačiau opozicija kritikavo, kad tokiu būdu taikomi dvigubi standartai.
„Sakykit, koks čia yra valstybinis matymas, kai mes matome (…) Vyriausybės išvadą siūlymams nepritarti, bet Seimo nariai, atsiimdami savo siūlymus, jau sako, kad finansavimas bus skirtas“, – kalbėjo konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Nuo pirminio projekto didėja išlaidos, auga valstybės skola
Pakoregavusi pirminį biudžeto projektą Vyriausybė siūlė išlaidas kitais metais papildomai didinti 116,8 mln. eurų – didžioji dalis numatyta švietimo darbuotojų ir pareigūnų atlyginimams didinti.
Ministrų kabinetas trečiadienį taip pat pritarė naujausiam valdančiųjų „aušriečių“ frakcijos siūlymui Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) asignavimus didinti 15 mln. eurų, kurie būtų skiriami melioracijos sistemoms atnaujinti ir remontuoti.
Dėl to Seimo salėje daug kritikos išsakė opozicija – ironiškai valdantieji vadinti „valstybės melioratoriais“, taip pat abejota, kodėl papildomų lėšų biudžete rasta koalicijos partnerių iniciatyvoms, padidintas finansavimas Seimui ir Prezidentūros kanceliarijai, tačiau smarkiai sumažintas finansavimas kultūrai, Medijų fondui, neišpildyti įsipareigojimai pareigūnų atlyginimams ir kitoms svarbioms sritims.
Seimas pritarė ir parlamentaro, socialdemoktaro Algirdo Syso siūlymui sumažinti planuojamas pajamas iš akzicų – kitąmet mažinti 22,72 mln. eurų, 2027 m. – 58,28 mln. eurų ir 2028 m. – 58,29 mln. eurų.
Dėl to tiesiogiai mažėja ir Valstybės gynybos fondo finansavimas – 2026 m – 1,82 mln. eurų, 2027 m. – 4,89 mln. eurų, 2028 m. – 4,89 mln. eurų.
Tokiam siūlymui Seime pritarta po to, kai Vyriausybės pakoreguotame biudžeto projekte kitais metais numatyta papildomai 22,7 mln. eurų pajamų surinkti iš akcizų įstatymų pakeitimų, kurių svarstymas šią savaitę įstrigo Seimo komitetuose – kadangi pakeitimų nespėta priimti iki biudžeto, siūlymas atsiimtas.
Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų limitas kitiems metams padidintas iki 7,791 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto projekte valdžios sektoriaus deficitas siekia 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Visgi, nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų, korekcijos nuo pirminio projekto didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. BVP.
Valstybės skola tuo metu auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc. BVP.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos – 23,577 mlrd. eurų (be ES lėšų).
Prioritetas – gynyba ir socialiniai poreikiai
Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Didelis dalis lėšų numatyta pensijoms, gyventojų pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti.
Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 115 eurų arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų „ant popieriaus“, tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.
Pensijas kitąmet planuojama didinti 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augtų 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.
Finansavimas keliams kitąmet numatytas 815,5 mln. eurų, iš šių lėšų Valstybės kelių fondą sudarys 178,8 mln eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) – 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama sieks 200,1 mln. eurų.
Ūla Klimaševska (ELTA)
